Religinių nuostatų pobūdis Rytų Lietuvoje

LTŠiame straipsnyje analizuojamas trijų pagrindinių religijos definicijų – doktrinos, kulto ir bažnyčios – tarpusavio santykis. Religinės nuostatos nagrinėjamos išskiriant tam tikras tikinčiųjų grupes. Analizė remiasi Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto 1999 m. Rytų Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis ir 1993–1997 m. dviejų didžiųjų Lietuvos miestų, Vilniaus ir Kauno, gyventojų vertybinių nuostatų tyrimais. Religinių nuostatų įvairovė – dogmų interpretacijos ir suvokimo savitumai, dalyvavimo religinėse apeigose intensyvumo skirtumai, vadovavimosi religinėmis nuostatomis gyvenime pobūdis ir pan. – leidžia išskirti tam tikras tikinčiųjų tipologines grupes. Pirmoji grupė – deklaratyvios arba simbolinės religinės savivokos tipas. Antroji tiriamųjų grupė – tradicinės religinės savivokos tipas. Trečioji grupė išsiskiria konkretaus tikėjimo pagrindinių dogmų pripažinimu, jų studijavimu, individualia Dievo paieška kognityviniu lygmeniu. Gana paplitęs tarp tikinčiųjų ketvirtas tipas – bendruomeninio parodomojo pobūdžio. Jo religinė savivoka dažniausiai apsiriboja įprastine religine praktika – Bažnyčios lankymu ir malda. Penktas tipas – tai idealios religinės savivokos tipas, kuomet religingumas reiškiasi elgesio, kognityviniu ir emociniu lygmeniu. Įvairių tautybių Rytų Lietuvos gyventojų religinių nuostatų skirtumus sąlygoja etnogenetinis kultūrinis paveldas, istorinės savivokos formos, baltiškos ir slaviškos kultūrų skirtumai. Visuomenėms modernėjant jos labiau orientuojasi į sėkmę gyvenime.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Dievas; Doktrina; Kultas; Religinės nuostatos; Rytų Lietuva; Church; Cult; Doctrine; Eastern Lithuania; God; Religious attitudes; Religious prejudice; Worship.

ENThe article analyses the mutual relations between the three main definitions of religion, i.e. doctrine, cult and church. The religious attitudes are analysed by highlighting certain groups of believers. The analysis is based on the data of the survey by the Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology conducted in 1999 in East Lithuania and the survey of value attitudes of residents of the major cities of Vilnius and Kaunas conducted in 1993–1997. The variety of religious provisions, i.e. peculiarities of the interpretation and perception of dogmas, differences in the intensity of participation in religious rituals, nature of adherence to religious provisions in life, etc., allows highlighting certain groups of believers. The first group is the type of declarative and symbolic religious self-perception. The second group is the type of traditional religious self-perception. The third group stands out for its recognition of the key dogmas of a specific belief and studying thereof. The fourth type is a rather popular type. Its religious self-perception is limited to the common religious practice – visiting the Church and prayers. The fifth type is the type of ideal religious self-perception, when religiosity is expressed through one's behaviour and the cognitive and emotional level. The differences between religious attitudes of various nationalities of residents of East Lithuania are determined by the ethno-genetic cultural heritage, forms of historical self-perception, and differences in the Baltic and Slavic cultures. With society becoming more modern, these attitudes become more success-oriented.

• Draugai ir draugystė daugiakultūrėje aplinkoje / Žilvytis Šaknys. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 222-292, 319-324.
• Draugų laisvalaikis Vilniaus apskrityje: kaimas, miestas ir didmiestis / Žilvytis Šaknys. Res humanitariae. 2020, t. 28, p. 43-58.
• Lietuvos akademinio jaunimo nuostatos: religingumas, gamtos mitologijų vertinimai / Eugenija Krukauskienė. Liaudies kultūra. 2011, Nr. 6, p. 52-58.