Pasaulis kaip ženklas lietuvių krikščioniškoje etikoje : ontoetinė žmogaus prigimties interpretacija

• Logos (Vilnius). 2001, 26, p. 6-16
• Logos (Vilnius). 2002, 28, p. 44-56

LTStraipsnyje svarstoma viena iš pamatinių krikščioniškosios filosofijos temų, tiesiogiai susijusių su ontologija ir gnoseologija: pasaulio atsiradimo, kilmės, arba pasaulio kaip ženklo, t. y. pasaulio kaip fakto problema. Būtent pagal tai, ar pripažįstame pasaulio sukūrimą iš dieviškosios valios ir galios, ar tokią prielaidą neigiame, vis tiek mes faktiškai išsakome ir savo pasaulėžiūrinę poziciją svarbiausiuoju klausimu. Pasaulio sukūrimo iš dieviškosios valios ir galios koncepcijos atriboja mus nuo materialistinės tikrovės interpretacijos. Tačiau net ir tos iš jų, kurios nėra materialistinės, nebūtinai traktuotinos kaip idealistinės. Konceptualinė straipsnio autoriaus nuostata grindžiama prielaida, jog visi Aukščiausiosios Būtybės egzistavimo įrodymai, galintys būti tik daugiau ar mažiau tikėtini, vis dėlto išlieka, nes tai tiesiogiai yra susiję su Dievo žmogui duota valios laisve ir todėl kaip apribojimai negali būti nei logikos, nei mokslo teiginiais įveikiami ar pašalinami. Tiek gamtos mokslai, tiek logika mums čia niekuo padėti negali, – jie gali tik pateikti daugiau ar mažiau tikėtinas tokio egzistavimo interpretacijas. Kitaip ir negali būti, nes būtent tokios yra pažintinės žmogaus proto galimybės. Nenuneigiami Dievo, kaip Aukščiausiosios Esybės, egzistavimą įrodantys konceptai paneigtų žmogui Dievo duotą valios laisvės principą. Pasaulio kaip ženklo konceptualinių ieškojimų ir atradimų istoriją po Antrojo pasaulinio karo išplėtojo ir sumodernino žymiausieji lietuvių filosofai emigracijoje – Antanas Maceina ir Juozas Girnius.Reikšminiai žodžiai: Etika; Kultūra; Kultūros politika; Politika; Profesinė filosofija; Tautinė tapatybė; Tomizmas; Cultural, political and ethical reality; Culture; Ethics; National Identity; Politics; Professional philosophy; Professlonal philosophy; Thomism; Thomizm.

ENThe article analyses the development of Lithuanian philosophy and ethics in the perspective of the Christian philosophical conception of the world as a sign. Such a way of interpreting reality held very strong positions in Lithuania since its Christianization up till World War II. This is especially true of the development of Lithuanian profesional philosophy in 1911-1940. Its most prominent representatives (A. Jakštas, P. Dovydaitis, S. Šalkauskis, L. Karsavinas, P. Kuraitis) searched for links and connections between traditional Christian, Thomistic thinking of the world and man, and Lithuanian cultural, political, and ethical realities, and the Lithuanian national identity. The article strives to reveal positive as well as negative sides of these attempts, and to evaluate the contribution of the abovementioned philosophers to the development of professionl Lithuanian philosophy and culture. [text from author]