LDK seimelių dalyviai : identifikavimo keblumai

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų seimelių dalyvių skaičius istoriografijoje pastebimai skiriasi. Krinta į akis amžininkų užfiksuotos informacijos ir šiuolaikinės istoriografijos teiginių nesutapimai. Ano meto duomenys kartais ženkliai skiriasi nuo šiuo metu istorikų pateikiamos informacijos (kartais netgi tvirtinant, jog seimelius sudarė 2000 ar net daugiau narių). Šiame straipsnyje nesiekiama įvardinti konkretaus regioninių seimelių narių skaičiaus XVIII amžiuje. Darbe nagrinėjami kriterijai, kuriais remiantis buvo nustatomas seimelių narių skaičius, analizuojami juos įtvirtinantis istoriniai šaltiniai bei jų patikimumas. Galima išskirti du skirtingus seimelių narių skaičiaus nustatymo būdus: a) parašų identifikacija ir suskaičiavimas atitinkamuose seimelių dokumentuose; b) seimelių balsavimo rezultatų analizė. Tik derinant šias šaltinių grupes įmanoma pasiekti optimaliausią LDK seimelių dalyvių identifikavimo variantą. Parašai suteikia galimybę identifikuoti konkrečius, bent jau įtakingiausius asmenis, tuo tarpu balsavimo rezultatai yra patikimesni, nes jie padeda nustatyti bendrą dalyvių skaičių, neatmetant balsų klastojimo ir klaidų tikimybės. 10–15 proc. didikų pasirašydavo dokumentus dėdami tris arba keturis kryželius. Straipsnyje siūloma hipotetinė diagrama, siekiant pateikti skaitytojui preliminarų politinės atmosferos seimeliuose vertinimą, taip pat nustatyti tuos asmenis, kurie pirmininkaudavo posėdžiams ir parengdavo dokumentus.Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Balsavimas; Dalyvių identifikacija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija, LDK pavietų seimeliai; Parašai; Parlamentinis gyvenimas; Pavietų seimeliai; History of Lithuania; Identification; Members of Regional Seimelis (Dietine); Regional Dietines of the GDL; Signatures; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThere are different opinions in Lithuanian historiography concerning the number of members of regional Seimelis (Dietine) in the Grand Duchy of Lithuania. The discrepancy between the information provided at that time and the claims made by historians strikes the eye (it sometimes reaches several thousands and more). The article does not aim to determine the exact number of regional Dietines' members in the 18th century. The task is to discuss the criteria used to determine these numbers, the main sources and their reliability. Two different methods are used to determine the number of Dietines' members: 1) identification and counting of signatures in the relevant documents; 2) analysis of Dietine ballot results. Signatures enable us to identify concrete people (at least the most influential ones) while ballot results are more reliable since they help to determine the general number of participants (though forging and errors are also a possibility). From 10 to 15 percent of the noblemen signed the document by putting from 3 to 4 crosses. A hypothetical diagram is provided in the article with the aim to give a preliminary evaluation of the political amosphere in Dietine as well as to determine those who presided over the meetings and prepared the final documents. [text from author]