LTAiškindamiesi bet kurį karinį politinį konfliktą, istorikai ieško svarbiausių jo dalyvių: tyrinėjamos diplomatinės peripetijos, plačiai nušviečiama valdovų ar valdančiųjų sluoksnių pozicija, nagrinėjami kariuomenės veiksmai. Tačiau kariniame konflikte aktyviai dalyvauja tik mažesnioji visuomenės dalis. Siekdami geriau suvokti konflikto poveikį plačiajai visuomenei, o ne vien elito nariams, turime perprasti ir pasyviųjų, „mažųjų“ žmonių poziciją. Gausioje 1733–1736 m. Abiejų Tautų Respublikos karinio politinio konflikto istoriografijoje šio karo kasdienybė menkai teatsispindi, kadangi mokslininkai daugiausia remiasi oficialiais dokumentais. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo Sapiegų korespondencijos fondo medžiaga leidžia pažvelgti į kovas dėl sosto pro karo kasdienybės prizmę. Šiam straipsniui pasirinkta Sapiegų dvarų valdytojo Stanislovo Vitanovskio asmenybė. Straipsnio tikslas – iš korespondencijos nustatyti, kas nauja vyko Sapiegų valdose karo metais, kokie buvo St. Vitanovskio tikslai ir kokiomis priemonėmis jis stengėsi juos įgyvendinti, atskleisti šio asmens charakterio bruožus. Iš laiškuose paminėtų faktų aiškėja, kad Sapiegų dvarų valdytojas stengėsi uoliai eiti savo pareigas. Svetima ir sava kariuomenė pakeitė nusistovėjusį valdų gyvenimą: atėjūnams reikėjo tiekti maistą, pašarą, kariuomenė plėšikavo, siaubė kaimus ir miestelius. St. Vitanovskis ieškojo vietinių Rusijos šalininkų protekcijos, derėjosi su Rusijos karininkais. Neatsitiktinai valdytoją slėgė neviltis, nes sunkiai beišgalėjo kontroliuoti valdose susidariusią situaciją.Reikšminiai žodžiai: Augustas III, 1696-1763 (Frýdrichas Augùstas II, Friedrich August II); Korespondencija; Lenkijos kariuomenė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Rusijos kariuomenė; Sapiegų valdos; Stan. Vitanovskis; Stanislovas Vitanovskis; History of Lithuania; Russian officers; Stan.Witanowski; Stanislovas Vitanovskis; The Correspondence; The Grand Duchy of Lithuania; The Sapiegas.
ENIn 1733-1736, a fight for the trone of the republic of the Two Nations that took place between Augustus III and Stanislovas Lelčinskis' faction emaciated the Grand Duchy of Lithuania. The letters of Stanislovas Vitanovskis, the superintendent of the Sapiegas estate, reveal the misfortunes caused by war. The main aim of the superintendent was to guard and protect the estate during the military conflict. This conflict between Russia and the Grand Duchy of Lithuania changed the traditional lifestyle on the estate. The military had to be supplied with food and forage. Plundering was common practice among soldiers. Vitanovskis was seeking patronage of Russia's supporters; he also held negotiations with Russian officers. The letters show that Vitanovskis practically did not control the situation and often resorted to God as his final hope. [text from author]