LTLDK pataurininkis ir didysis vėliavininkas Jeronimas Florijonas Radvila (1715-1760) garsėjo kaip vienas nuožmiausių žmonių Respublikos istorijoje, kaip tironas, valdęs savivale ir smurtu, pasitaikius menkiausiai progai, baudęs savo valdinius rykštėmis ir kalėjimu. Egocentriškasis kunigaikštis galėjo puikiausiai atitikti kritiniame švietimo epochos diskurse sukurtą neigiamą magnato įvaizdį – tuščią, nenaudingą savajam kraštui, laisvamanį, kupiną paniekos ir puikybės, bailų žmogų. XX amžiuje kontraversiška Radvilos asmenybė sudomino meno istorikus: A. Sajkowskis rašė apie teatrines ir muzikines kunigaikščio aistras, J. Kowalczykas domėjosi ambicingais rezidencinio Palenkės Bialos miesto pertvarkymo planais. Šis istorinis veikėjas mūsų dienomis aktualizuojamas dėl savo anomališkumo (anomališkos asmenybės ar įvykiai tyrinėtojams gali tapti tinkama dingstimi naujai pažvelgti į istorinius reiškinius ar institutus). Straipsnyje norima pasiaiškinti, kaip yra suprantamas mecenatystės institutas, o ištyrus, kuo ir kiek Radvilos meno rėmimo veikla buvo išskirtinė, pasvarstyti, ar įmanoma būtų ją apibūdinti kaip meno mecenatystę. Nustatyta, jog mecenatinės J. F. Radvilos veiklos apraiškos lengviausiai įžvelgiamos teatro srityje, kuria kunigaikštis aistringai domėjosi ir dosniai rėmė. Dailė Radvilos dvare labiau tarnavo reprezentacijai. Kunigaikščio ir dailininkų santykiai buvo konstruojami pagal įprastą dvaro santykių modelį, grįstą pavaldumu ir ištikimybe patronui. Dailininkai vertinti kaip dvaro tarnautojai pagal savo profesinius sugebėjimus ir ypatingo dėmesio nesulaukė.Reikšminiai žodžiai: Bialos miestas; Didikai ir magnatai; Dvaro dailininkai; Jeronimas Florijonas Radvila; Jeronimas Florijonas Radvila (1715-1760); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinis gyvenimas; Lietuvos istorija; Mecenatas; Mecenatystė; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Respublika; A patron of arts; Artists; Duke; History of Lithuania; Jeronimas Florijonas Radvila; Jeronimas Florijonas Radvila (1715-1760); The Grand Duchy of Lithuania; The cultural life of the Grand Duchy of Lithuania; The patronship.
ENAs a patron of arts, Jeronimas Florijonas Radvila (1715-1760) is best known for his support for theatre, which he admired and generously sponsored. The fine arts, on the other hand, performed a purely representative function in his estate. Therefore, those in favour of a stricter definition of patronship would hardly treat Radvila as a patron of the fine arts. The relations between the Duke and artists, as was customary in those days, were based on subordination and fidelity to the patron. Artists were emploees at the estate and were not singlead out for special treatment. However, Radvila's contribution to the cultural life of the region cannot be underestimated. He invited a lot of artists and craftsmen and encouraged education of townspeople. [text from author]