Į žodžio meno gilumas : lietuvių literatūros mokslas XX amžiaus pirmojoje pusėje

LTStraipsnyje siekiama nužymėti XX a. pirmos pusės lietuvių literatūros mokslo visumos kontūrus - atskleisti jo raidos logiką, institucijų ir disciplinų sistemos klostymąsi, įvardyti metodologines mokyklas, žymiausių mokslininkų vaidmenį. Teigiama, kad šiandieninio lietuvių literatūros mokslo pradmenys atsirado XX a. pradžioje. Svarbiausios jų susiklostymą lėmusios aplinkybės buvo lietuvių inteligentijos, įgijusios estetinį ir literatūrinį išsilavinimą Rusijos ir Vakarų Europos aukštosiose mokyklose, atsiradimas ir vietinės akademinės aplinkos formavimasis Lietuvoje. Autorius XX a. pirmos pusės lietuvių literatūros moksle skiria pozityvistinę ir antipozityvistinę bei popozityvistinę metodologines orientacijas. Pažymima, kad XX a. pirmos pusės lietuvių literatūros mokslo disciplinų sistemoje kiekybiškai pirmavo faktografinė bei sintetinė literatūros istoriografija, o šiandieninę literatūros teoriją žymiu mastu atstojo estetika. Atskleidžiama, kad XX a. pirmos pusės lietuvių literatūros moksle nebuvo atotrūkio tarp lietuvių ir ne lietuvių literatūrų tyrinėjimų, publikuota nemaža kompetentingų visuotinės literatūros ir atskirų didžiųjų Europos literatūrų apžvalgų, atskiriems užsienio rašytojams skirtų monografinių tyrinėjimų. Produktyviausiais Vakarų literatūrų tyrinėtojais autorius laiko Juozą Eretą ir Vladą Dubą. Aptariant literatūros tyrinėjimus Stepono Batoro universitete, konstatuojama, kad jie plėtojosi lenkų literatūros mokslo kontekste, o ryšių tarp dviejų Lietuvos universitetinės kultūros centrų beveik nebuvo.Reikšminiai žodžiai: Akademinės literatūros studijos; Estetika; Institucijos; Ištakos; Lietuvių literatūros mokslas; Literatūros kritika; Literatūros teorija; Metodologijos; Universitetas; 20 amžius; Academic literary studies; Aesthetics; Literary criticism; Literary studies in Lithuania; Literary theory; Origins, Institutions, Methodology; The first half of the twentieth century; University.

ENModern literary studies in Lithuania emerge at the turn of the 20th century. They were initiated by graduates of Russian and Western universities and the Roman-Catholic Academy at St. Petersburg, forming a germ of national academic millieu. The very beginning of the discipline is connected with the opening of Lithuanian (later Vytautas Magnus) University in Kaunas in 1922, where departments of literature were established both at the Faculty of Humanities and the Faculty of Theology and Philosophy. The methodologies of literary research varied from positivistic to anti- or postpositivistic; prevalent ideas originated from German Geistesgeschichtc and its latter developments. Outside the academic environment, valuable work was made by marxist sociological literary criticism. Alongside with historiography of Lithuanian literature and some studies on other European literatures, aesthetics and, paradoxically, the study of folklore were the most prominent research fields of literary scholars. Literary studies at Stefan Batory University in Vilnius between the two wars was part of Polish academic culture and was just slightly related to the Lithuanian tradition. [text from author]