Dvilypis žaidimas : Konstantinas Balmontas ir Liudas Gira

LTStraipsnyje aptariami Liudo Giros ir Konstantino Balmonto literatūriniai ryšiai. Gira lietuviams plačiausiai pristatė Balmonto kūrybą, nors tai tėra 23 tekstai. Balmontas savo ruožtu Girą vienas pirmųjų pristatė rusiškai auditorijai. Nors vėliau Giros eilės ne kartą verstos į rusų kalbą, bet tie keliolika Balmonto vertimų buvo jo kelio pas rusų skaitytoją pradžia. Meniniu požiūriu Giros vertimai, kaip ir Balmonto eilėraščiai, nevienodi. Tiksliausi, tačiau vienpusiškiausi – politinio turinio patriotiniai tekstai. Geriausi – ankstyvojo periodo Balmonto kūrinių vertimai. Galima spėti, kad tuos tekstus Gira yra apmąstęs ir su jais gerai susipažinęs dar prieš pradėdamas bendradarbiauti su Balmontu; juodraščiai rodo sunkų vertėjo darbą. Didžiausią vertę turi tie tekstai, kuriuose išlaikyti vidiniai sąskambiai – Balmonto poezijos esmė („Agni“, „Nykstantys šešėliai“). Prasminga, kad mankštinta literatūrinė lietuvių kalba, keltas vertimo lygis. Kita vertus, Balmontas kaip niekas kitas sugebėjo išlaikyti lietuviškų Giros tekstų eilėdaros ypatumus, vykusiai pristatyti rusakalbei auditorijai ne tik lietuvių liaudies dainas, bet ir folklorine tradicija parašytus Giros testus. Pats Gira iš rusų poeto gavo konstruktyvios kritikos ir impulsų tolesnei kūrybai. Lietuviai gana kritiškai vertino rusų poeto tekstus. Tą patį liudija ir Giros atranka. Iš Balmonto, ypač vėlesniojo, semiamasi ne tiek idėjų, kiek gebėjimo pažaboti kalbą: vidinių sąskambių, asonansų, aliteracijos. Tokios įžvalgos leidžia naujai įvertinti Balmonto recepciją Lietuvoje ir pateisina tolesnius jo vertimų tyrinėjimus.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Folklorinė tradicija; Konstantinas Balmontas; Literatūra; Literatūriniai ryšiai; Liudas Gira; Recepcija; Vertimai; Vertimas; Constantine Balmont; Folklore Tradition; Literary connections; Lithuanian literature; Liudas Gira; Reception; Standard language; Translation; Translations.

ENThe article discusses literary links between Liudas Gira and Konstantin Balmont. Gira broadly introduced Balmont‘s creation to Lithuanians, even though it consists of only 23 texts. Balmont in turn was one of the first to introduce Gira to Russian audience. Although later Gira’s poetry was many times translated to Russian, those several translations by Balmont was Gira’s starting point to the Russian reader. From the artistic view, Gira‘s translations and Balmont‘s poems are unequal. Patriotic texts with political content are the most accurate but the most one-sided. The best translations are Balmont’s early period‘s works. It can be assumed that Gira thought over and was familiar with those texts before starting cooperation with Balmont; the drafts show the hard work of the translator. The greatest value can be attributed to the texts, which maintain internal consonances – the essence of Balmont‘s poetry (“Agni“, “Nykstantys šešėliai“ [Vanishing Shadows]). It is meaningful that literary Lithuanian language was trained and the level of translation was raised. On the other hand, Balmont as no one else has managed to keep versification characteristics of Gira‘s Lithuanian texts and to aptly present to Russian audience not only Lithuanian folk songs but also Gira‘s texts written in folk tradition. Gira received constructive criticism and impulses for his further creation from the Russian poet. Lithuanians were quite critical to the texts of Balmont. Gira‘s selection witness the same. Not only ideas, but mostly ability to curb language - internal consonances, assonances, alliteration - is drawn from Balmont, especially the subsequent. These insights provide a new assessment of Balmont‘s reception in Lithuania and justify further exploration of his translations.