Rhetoric in Lithuania in the 16th-18th centuries : the paradigms of Catholics and Protestant didactics

LTRetorinių tekstų analizė leidžia teigti, kad Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje katalikiškoji reformacija įveikė protestantiškąją reformaciją ne stipresniais argumentais, bet sėkmingesniu retorikos pasitelkimu. Protestantai priėmė didaktinę retorikos funkciją – mokymo funkciją. Jėzuitai, katalikų mokyklų kūrėjai, neatmetė ir estetinės bei emocinės funkcijos. Pasak amžininkų, jėzuitų pamokslininko kalba išsiskyrė giliu išmanymu ir karštu jausmu. Retorika padėjo išlaikyti kalbos gyvybę ir prisitaikyti prie laiko. Taigi galima teigti, kad nepakako tik išmanymo, ką reikia pasakyti, bet taip pat buvo svarbu ir tai, kaip pasakyti.

ENBased on a rhetorical text analysis, the Catholic Reformation in Poland and the Grand Duchy of Lithuania defeated the Protestant Reformation by more successful use of rhetoric rather than stronger arguments. The Protestants assumed the didactic function of rhetoric – educational function. The Jesuits, founders of Catholic schools, did not rule out the aesthetical and emotional function either. According to contemporaries, a Jesuitical preacher's speech was distinctive for deep knowledge and passion. Rhetoric helped to retain the viability of language and readjust to time changes. In conclusion, a good knowledge of what to say was not enough, it was also important to know how to say it.