LTStraipsnyje aptariama lietuvių literatūrinės spaudos pirmagimyje – almanache „Gabija“ – išspausdinta dedikacija Antanui Baranauskui. Iš pirmo žvilgsnio, „Gabijos“ ir Baranausko sąsaja nekelia jokios nuostabos. Suprantamas meno entuziastų noras pagerbti iškilų lietuvių rašytoją ir mokslininką, pabrėžti kultūrinės tradicijos tęstinumą bei gyvybingumą. Tačiau ar iš tiesų krokuviškių pasirinkimas toks natūralus ir „nekaltas“? Straipsnyje siekiama kritiškiau apmąstyti to meto ideologines bei estetines priešpriešas ir suprobleminti „Gabijos“ ir Baranausko jungtį. Į šiuos svarstymus leidžiamasi keliose – idėjinių analogijų bei tąsų, sąmoningumo rezonansų bei pertvarkų, tautinių ir vertybinių priešstatų – plotmėse. Visoje XX a. pradžios lietuvių literatūroje būtų sunku rasti tekstą, taip intensyviai plėtojantį „Pasikalbėjimo Giesminyko su Lietuva“ istoriosofines idėjas. Tai byloja „Gabijos“ sudarytoją buvus gerai įsižiūrėjusį į Baranausko kūrybą ir absorbavusį jo poetines vertybines dominantes. Dedikacijos tekste meldžiant Lietuvai Dievo malonės Baranauskas iškyla kaip Dievo tarpininkas, šventasis užtarėjas. Poetinių įvaizdžių ir simbolinių reikšmių gretinimo plotmė atskleidžia ne vieną Baranausko tekstų ir „Gabijoje“ dominuojančios estetinės, o ypač pasaulėžiūrinės programos giminiškumo bruožą. Trumpame tekste iškyla keli Baranausko ir Herbačiausko aplinkos giminystę atskleidžiantys aspektai. Tai Mickevičiaus kaip provaizdžio konstitavimas, literatūrinio naujosios tautinės lietuvių literatūros katalizatoriaus samprata bei jungties su lenkakalbe kultūrine tradicija iškėlimas.Reikšminiai žodžiai: Almanachas "Gabija"; Antanas Baranauskas; Juozapas Albinas Herbačiauskas; Kultūrinė orientacija; Lietuvių literatūrinė spauda; Misticizmas; Neoromantizmas; Priešpriešos; Sąsajos; Tautinis atgimimas; Antanas Baranauskas; Cultural orientation; Juozapas Albinas Herbačiauskas; Lithuanian national culture; Mysticism; National revival; Neoromanticism; Opportunities; Parallels; The "Gabija" Almanac.
ENCombining the perspectives of the history of literature and the studies of nationalism, the present article analyzes the first example of the Lithuanian literary print-the "Gabija" Almanac (Krakow, 1907). The article attempts to polemize the decision of the almanac editor s to dedicate it to Bishop Antanas Baranauskas. The collation of poetical images and symbolical meanings reveal a certain affinity between the texts of Baranauskas and the aesthetical and world-view program that dominates the almanac. The compiler of the almanac, Juozapas Albinas Herbačiauskas, roots his modernistic quests in the cultural tradition with the help of the strain of romanticism that has escaped the positivist infection and was open to the mystical experiences. Therefore, his turn towards Baranauskas speaks about the germs of a different version of neoromanticism, then the tradition of Maironis. The article also looks for parallels between Baranauskas and the group of art enthusiasts who had formed "Gabija" in some other aspects - by discussing the civil identification and opinions about Poland and Russia. The common features, detected in the cultural destinies of Baranauskas and Herbačiauskas, call for a new reflection on the forms of self-perception that have found themselves at the margin of the high road of Lithuanian national culture as "unrealized historical opportunities". [text from author]