Jugendo stilistika lietuvių ir latvių prozoje

LTDarbe analizuojama lietuvių ir latvių menininkų J. Akuraterio, Aspazijos, F. Bardos, S. Čiurlionienės-Kymantaitės, P. Galaunės, J. Jaunsudrabinio, V. Krėvės, Pušaitės, K. Vairo-Račkausko, K. Skalbės, I. Šeiniaus kūryba, stengiantis atskleisti baltiškąjį jugendo stilių ir parodyti unikalų dviejų baltų literatūrų kelią modernizmo link. Konstatuojama, jog jugendo stilistika lietuvių ir latvių kultūrose pasirodė beveik vienu metu, apie 1900-uosius, o intensyviausiai reiškėsi 1906-1914 metais, kai buvo leidžiami žurnalai „Vairas", „Pirmasai Baras", „Teatras", „Dzelme", „Pret Sauli", „Stari", „Zalktis", kuriuose bendradarbiavo jaunieji dailininkai ir rašytojai. Aptarus jugendo judėjimo susiformavimo aplinkybes, atšvaitus baltų kultūrose, pasaulėžiūros projekcijas prozoje ir meninio vaizdavimo ypatumus, daroma išvada, kad ankstyvasis modernizmas Lietuvoje ir Latvijoje paliko skirtingus pėdsakus: latvių menininkai daug drąsiau ėmėsi eksperimentų ieškodami naujų siužetų ir raiškos; lietuvių menininkai liko labiau ištikimi tradicijai. Autorė mano, kad žvelgiant iš XXI amžiaus pradžios perspektyvos, jugendo epocha ryškesnį antspaudą yra palikusi latvių kultūroje, kurioje šis laikmetis daug išsamiau reflektuotas nei tas pats periodas Lietuvoje. Nepaisant šių skirtumų, autorės manymu, dailės ir literatūros modernėjimo procesas baltų šalyse primena Rytų ir Šiaurės Europos kraštams būdingą modelį, nes buvo ieškoma nuosaikaus perėjimo prie naujųjų meno verčių.Reikšminiai žodžiai: Erotizmas; Jugendas; Jugendo stilius; Lietuvių ir latvių literatūriniai ryšiai; Lietuvių ir latvių proza; Neoromantizmas; Proza; Simbolizmas; Stilistika; Vitališkumas; 20 amžius; Eroticism; Fiction; Jugendstil; Lithuanian and Latvian literary contacts; Lithuanian and Latvian prose; Neoromanticism; Symbolism; The beginning of the twentieth century; Vitality.

ENThe paper analyzes the creation of Lithuanian and Latvian artists J. Akurāters, Aspazija, F. Barda, S. Čiurlionienė-Kymantaitė, P. Galaunė, J. Jaunsudrabiņš, V. Krėvė, Pušaitė, K. Vairas-Račkauskas, K. Skalbe, I. Šeinius. The paper tries to reveal Baltic Jugend style and show a unique route of two Baltic literatures towards Modernism. It is stated that Jugend stylistics appeared around 1900, almost simultaneously in Lithuanian and Latvian cultures; most intensively manifested itself from 1906 to 1914, when the magazines “Vairas” [The Steering Wheel], “Pirmasai Baras” [First Forum], “Teatras” [Theatre], “Dzelme”, “Pret Sauli”, “Stari”, “Zalktis” were published, and where young artists and writers could work together. After discussing the circumstances of Jugend movement’s formation, worldview projections in prose and peculiarities of artistic depiction, it is concluded that early Modernism left different traces in Lithuania and Latvia: Latvian artists were bolder to start experiments in search of new plots and expressions; Lithuanian artists remained more faithful to the tradition. The author considers that in terms of the early 21st century’s perspective, the Jugend epoch has left a stronger stamp in Latvian culture. This period is a little bit more reflected in Latvian culture than in Lithuanian. Despite these differences, the author believes that the modernization process of the fine arts and literature in Baltic countries reminds the model common to Eastern and Northern European countries, because of the search of reasonable transition to the new values of art.