Mylinčios ir kenčiančios sielos : Vaižganto kūryba psichoanalitiniu požiūriu

LTStraipsnyje bandoma į Juozo Tumo-Vaižganto kūrybą pažvelgti psichoanalitiniu žvilgsniu. Teigiama, kad toks tyrimo aspektas leidžia pamatyti ir naujus klasiko kūrinių formos, kompozicijos, semantikos klodus. Nagrinėjami pagrindiniai J. Tumo Vaižganto kūriniai. Pažymima, kad romane „Pragiedruliai" Vaižgantas dar nesuteikia prioriteto žmogaus sąmonei ir savimonei, nes pirmumą teikia tautinių idėjų sklaidai, tačiau šio romano veikėjų meilės traktuotė bene akivaizdžiausiai atskleidžia psichoanalitinius „Pragiedrulių" dėmenis. Teigiama, kad psichoanalitinis aspektas Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės" leidžia konstatuoti, kad veikėjų likimus nulemia nedekoduotas Severjos sapnas. Kūrinyje svarstoma kūniškumo bei dvasingumo problematika. Meilės jausmo plėtotės analizė rodo, kad Vaižgantas jau šiame kūrinyje bando atviriau gilintis į žmonių sielas. Tačiau užsidariusi ir kenčianti autoriaus vaizduojamo lietuvio siela neleidžia rašytojui parodyti veikėjo viduje slypinčių sudėtingų kolizijų. Autoriaus nuomone, tai rašytojui pavyksta padaryti vėliau parašytame „Nebylyje", kurį pats autorius laikė romanu. Psichoanalitinė šio kūrinio interpretacija leidžia įžvelgti tekste žmogaus sąmonės kitimo paradigmą, subjekto tapimą suaugusia ir brandžia asmenybe bei su tuo susijusias problemas ir jų sprendimo būdus. „Nebylys" laikomas žmogaus kelio į savimonę tragedija. Atskleidus psichoanalitinį Vaižganto kūrinių aspektą, autorius daro išvadą, kad sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar psichoanalizės teoretikų idėjomis Vaižgantas vadovavosi sąmoningai.Reikšminiai žodžiai: Ego; Id; Juozas Tumas-Vaižgantas; Kolektyvinė pasąmonė; Lytiškumas; Mylintis ir kenčiantis žmogus; Psichoanalitinis metodas; Psichoanalitinė kritika; Superego; Collective unconsciousness; Ego; Id; Juozas Tumas-Vaižgantas; Lovind and suffering character; Psychoanalytic critisims; Psychoanalytic method; Sexuality; Superego.

ENIn this article "Breaks in the clouds" (1918-1920), "Uncles and aunts" (1920-1921) and "The Mute" (1930) by Vaižgantas are analyzed within the methodology of psychoanalytic criticism. The theoretical concepts and ideas of S. Freud, C.G. Jung, and P. Ricoeur are also used. The psychoanalytic ideas in "Breaks in the clouds" are revealed through the concept of man at work. The psychoanalytic layer of Vaižgantas' work is related to the changes of characters' consciousness, the realization of collective subconsciousness, the development of characters' love, soul healing or death. The psychoanalytic aspect in the narrative "Uncles and aunts" is revealed through the analysis of Severja and Mykoliukas' love - its birth, dispersion and death; Severja's dream which performs a warning function and the collision of bodily and spiritual matters which also greatly influences the fate of the characters. The psychoanalytic reflections on "The Mute" are extended with the help of S. Freud's psychoanalytic theory interpreted by P. Ricoeur. When the "semantics of desire" is actualized in "The Mute" one can see the tragedy of the hero seeking for self-consciousness. The psychoanalytic insight in the creative work by Vaižgantas proves that this universal writer reflected both the main moments of the nation and the essential moments of life of an individual. [text from author]