Juozas Eretas (Joseph Ehret) Lietuvoje 1919-1941

• Logos (Vilnius). 2000, 22, p. 137-155
• Logos (Vilnius). 2000, 23, p. 148-165

LTŠveicaras Juozas Eretas (1896-1984) Lietuvoje praleido 21 savo gyvenimo metus (1919-1941). Jaunas, talentingas ir daug žadantis mokslininkas atvyko į Lietuvą, būsimą antrąją tėvynę, pagelbėti kurti valstybę, kelti šalies švietimo, mokslo ir kultūros lygį. Dirbdamas Užsienio reikalų ministerijos patarėju, organizavo spaudos biurą, netrukus išaugusį į Informacijų departamentą. 1920 m. balandžio 1 d. šio departamento žinioje buvo įsteigta Lietuvos Telegramų agentūra - ELTA. Pareigūnas J. Eretas įstojo į Pirmąjį savanorių pulką, tapo pulko adjutantu ir buvo atsakingas už darbo organizavimą. Šis jo žingsnis pastūmėjo daugelį lietuvių inteligentų stoti į Lietuvos laisvės gynėjų gretas. J. Ereto veikla, siekiant Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo (Helsinkyje, Šveicarijoje) ir lietuvių-lenkų derybose Ženevoje bei Briuselyje, taip pat buvo labai svarbi. 1922 m. J. Eretas priėmė Lietuvos pilietybę ir įstojo į Krikščionių demokratų partiją, kaip labiausiai atitinkančią jo socialinę ir religinę pasaulėžiūrą. Buvo išrinktas į II Seimą, bet išėjo nelaukdamas kadencijos galo, nenuveikęs jokių reikšmingesnių darbų. Visuomeniniame darbe galima išskirti tris J. Ereto veiklos kryptis: blaivybė, sportas ir jaunimo organizacijos. Profesoriaus J. Ereto organizacinė ir edukacinė veikla buvo susijusi su aukštaisiais kursais, Lietuvos universitetu ir Lietuvos katalikų universitetu.Jis įsitraukė į universitetų steigimo procesus, vis dėlto Lietuvos katalikų universiteto atidarymas tautininkų valdžios atidėtas neribotam laikui. J. Eretas buvo Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys ir jos vicepirmininkas nuo 1931 m., 1936 m. išrinktas akademiku. J. Eretas inicijavo akademijos suvažiavimus ir redagavo LKMA „Suvažiavimo darbus“. Profesoriaus mokslinė veikla buvo labai įdomi. Parašyta daugybė straipsnių, išleista keletas didelės apimties leidinių: „Beethoveno jaunystė“ (1927 m.), „Vokiečių literatūros istorija“ (1931 m., t.l), „Jaunasis Goethe“ ( 1932 m.), .J. W. Goethe“(1933 m.) ir kiti. Pažymėtina, kad prieš atvykstant į Lietuvą, J. Eretas parašė didelę knygą apie Lietuvą vokiečių kalba, kuri greitai buvo išversta į prancūzų kalbą. Jis išmoko lietuvių kalbą prieš atvykimą į Lietuvą. Čia vedė lietuvę Oną Jakaitytę, išaugino penkis vaikus (trys mirę ir palaidoti Lietuvoje), kalbėjo lietuviškai net ir po priverstinio grįžimo į savo pirmąją tėvynę Šveicariją. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: ELTA; J. Eretas; Juozas Eretas; Lietuvos universitetas; Pirmoji Lietuvos Respublika; Stasys Šalkauskis; Visuomeninė veikla; Šveicarija; First Republic of Lithuania; J. Ehret; Joseph Ehret; Joseph Ehret's; Lithuania; Lithuanian University; Social Aktivities; Stasys Šalkauskis; Switzerland.

ENThe Swiss Joseph Ehret (1896-1984) spent 21 years of his life in Lithuania (( (1919-1941). The young, gifted and promising scholar arrived in Lithuania, his future second motherland, to help enforce its statehood, promote its educational, scientific and cultural level. Working as an advisor at the Ministry of Foreign Affairs, he undertook to organise a press bureau. In a short time it expanded into an Information Department. On April 1,1920, under the authority of his department, the Lithuanian telegram agency ELTA was founded. As an officer, Ehret joined the First Volunteer Regiment (as an aide-de-camp of the regiment he was responsible for organising work). This step of his gave a considerable impetus for lots of Lithuanian intellectuals to join the ranks of Lithuanian freedom fighters. Ehret's activities in seeking the recognition of independent Lithuania (Helsinki, Switzerland) and during the Lithuanian-Polish talks in Geneva and Brussels were of considerable importance too. In 1922, Ehret gained Lithuanian citizenship and joined the Christian-Democratic Party as the most appropriate to his social and religious outlook. He was elected to the Second Seimas, but left it before his term without accomplishing any significant work there. As a public activist he was involved in three spheres: temperance, sport and youth organisations. Professor Ehret's organising and teaching activities were connected with the higher course, Lithuania's university and the Lithuanian Catholic University.He involved himself in the process of their establishment, yet the opening of the Lithuanian Catholic University in 1932 was put off indefinitely by the tautininkai government. Ehret was a member of the Lithuanian Catholic Academy of Science, and its vice-chairman (from 1931). In 1936 he was promoted to the rank of academician of the LCAS. Ehret was one of the initiators of the conferences of the academy, and editor of the issued works of the LCAS conferences. Ehret's activities as a scholar were remarkable. Apart from numerous articles, several voluminous studies were written by him: Beethoven'; youth (1927). The history of German literature (1931. vol. 1), Young Goethe (1932). / W. Goethe (19ЗЗ) and others. It is notable that before arriving in Lithuania Ehret had written a big book on Lithuania in German which was shortly translated into French. He had learnt Lithuanian before his arrival. In Lithuania he married a Lithuanian, Ona Jakaitytė, and together with all their five children (three of them died and were buried in Lithuania) spoke Lithuanian even after the forced return to his first motherland, Switzerland. [text from author]