О семантике припева "lado" в литовских сутартинес

LTŠiame straipsnyje tyrinėjama lietuvių sutartinių priedainio „lado“ ir įvairių jo vedinių semantika. Sutartinės su šiuo priedainiu priskirtinos prie darbo, vestuvinių apeigų, karinių-istorinių, šeimos, šokio dainų. Šis priedainis dažnas gamtą apdainuojančiose sutartinėse. Tokia klasifikacija yra sąlyginė. Nors tyrinėjamos sutartinės priklauso skirtingiems žanrams, joms būdingi kai kurie bendri bruožai. Beveik visos šio tipo sutartinės vienu ar kitu aspektu susijusios su brandos sulaukusiais jaunuoliais, pirmiausia su merginomis ir nuotakomis. Todėl priedainio „lado“ semantinė prasmė turėjo sietis su jaunuomenės pasauliu. Žodis „lado“ taip pat sutinkamas vaikų dainelėse-žaidimuose. Šio žodžio apraiškos vaikų dainose leidžia manyti, kad jo semantika susijusi ir su vaikų pasauliu. Vertingų žinių apie šio žodžio semantiką suteikia istoriniai šaltiniai, į kuriuos mokslininkai iki šiol žvelgė su nepasitikėjimu. Svarbu ir tai, kad žodis „lado“ slavų kalboje reiškė vyrą arba žmoną. Lietuvių kalboje „ladėti“, „laduti“ reiškė „barti“, „prakeikti“. Panaši šio žodžio reikšmė ir latvių kalboje. Surinkti duomenys rodo, kad „lado“ ir jo vediniai kadaise turėjo sakralinę ir mitolognę prasmę. Lietuvių sutartinėse kartojami žodžiai „lado“, „ladoto“, „laduto“ senovėje buvo prasmingi. Motiejaus Strijkovskio ir kitų XVI–XVII a. metraštininkų liudijimai apie tai, kad Lado (Ladona) buvo lietuvių, rusų ir kitų tautų gerbiamas dievas (deivė), tikriausiai nėra nepagrįsti.Reikšminiai žodžiai: Dainuojamosios tautosakos tekstų semantika; Lado; Lietuvių sutartinės; Tautosaka; Priedainis; Refrenai; Semantika; Sutartinės; Chorus; Lado; Lithuanian folklore; Lithuanian sutartines; Refrains; Semantics; Singing folklore poetic texts semantics; Sutartines.

ENThe paper investigates the semantics of the lado refrain in Lithuanian polyphonic songs sutartinė and its various derivatives. Sutartinė songs with this refrain are attributed to the group of work, wedding, military-historical, family and dance songs. This refrain is common in songs about nature. This classification is relative. Although the sutartinė songs under discussion belong to different genres, certain characteristics are common to them. Almost all songs of this type are more or less related to young people at maturity, primarily young women and brides. Therefore, the semantic meaning of the lado refrain had to relate to the youth world. The word lado is also used in children’s game songs. This leads to the assumption that the semantics of this word might also be related to the children’s world. Historical sources that have been viewed by scientists with distrust so far provide valuable information about the semantics of this word. It is important to note that the word lado denoted husband or wife in Slavic. In Lithuanian ladėti, laduti meant to scold, to imprecate. The word has a similar meaning in Latvian, too. The data show that lado and its derivatives once had a sacral and mythological meaning. The words lado, ladoto, laduto repeated in Lithuanian sutartinė songs were meaningful in the old times. The testimonies of Maciej Stryjkowski and other chroniclers of the 16th–17th c. that Lado (Ladona) was a Lithuanian, Russian and other nations’ god (deity) most probably are not unfounded.