Socialinės šizofrenijos industrija : demokratiją jau pakeitė mediakratija?

LTLietuvos viešojoje erdvėje vyrauja negatyvios nuotaikos, todėl ji slogi, depresyvi, net nuodinga. Bene uoliausias juodasis metraštininkas yra žiniasklaida, tiksliau, ta jos dalis, kuri Lietuvos viešojo, ypač politinio, gyvenimo paveikslą be jokių skrupulų dažo daugiausia ar net išimtinai juoda spalva. Informacija skelbia, kad ES vidutinis blogų ir gerų naujienų santykis žiniasklaidoje yra 6/4, o Lietuvoje – 9/1. Nuodingą juodosios žiniasklaidos energiją, palaiko trys banginiai: naudos arba pelno troškimas, galios arba įtakos siekis ir viešasis interesas, kuris neretai pasitelkiamas aniems dviem tikslams užmaskuoti. Tiesos dėlei reikėtų pasakyti, kad ir tokios žiniasklaidos nuopelnai viešajam interesui yra nemenki – jos pastangomis Lietuvos politinis, ūkinis, socialinis gyvenimas darosi sveikesnis. Žiniasklaidą, visai nepaisančią viešojo intereso, ištiktų moralinis ir materialinis bankrotas. Juo labiau kad pasitikėjimas ja ir taip smunka. Tačiau, kita vertus, reikia tiesiai ir nedviprasmiškai pasakyti: viešąjį interesą ji neretai iš dalies ar net visiškai paaukoja siekdama patenkinti kitus, kur kas žemiškesnius, savo pačios interesus. Matyt, išduoti viešąjį interesą apsimoka. Svarbiausia suprasti, kad visų pagrindinių žiniasklaidos interesų – pelno, įtakos ir viešojo – nėra neįmanoma suderinti. Kad galima jų dermė nebūtų bergždžia viltis, patartina žiniasklaidos priemonių savininkams ir nuo jų priklausantiems žurnalistams dažniau prisiminti šalies įstatymus, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Demokratijos transformacijos; Laisvė; Naujienų ideologija; Politikai; Populismas; Žiniasklaida; Žiniasklaida, neigiamos žinios, Lietuva; Žiniasklaidos valdžia; Žurnalistika; Democracy; Freedom; Journalism, Lithuania; Mass media; Media, negative news, Lithuania; Mediacracy; Politics; Populism; The ideology of news; Transformation of democracy.

ENIs democracy Replaced by Mediacracy? Only negative emotions dominate in Lithuanian public space, thus it is depressing, even poisonous. It became such with the help of journalists, politicians, economic analysts and political commentators, academics and society at large. Fortunately we still have people who are thinking critically and independently and have become immune to the overtaking spirit of negativity. Lithuanian media can be called a Black Chronicler and it paints the portrait of political life only in dark colors, claims the author. [text from author]

• Sociologija / Sociology
• Komunikacija / Communication