Management of enterprise rehabilitation system and its improvement

LTStraipsnyje analizuojamos įmonių reabilitacijos, kaip bankroto prevencijos priemonės, problemos, jų valdymo išsivysčiusiose Europos ir kitose pasaulio šalyse skirtingumai. Analizuojama kitų šalių patirtis diegiant bankroto prevencijos sistemas bei valdant reabilitacijos procedūras. Straipsnyje vadovaujamasi mokslinės literatūros bei Lietuvos įmonių bankroto ir reabilitacijos (reorganizavimo, restruktūrizavimo, sanavimo) patirties, trūkumų ir problemų analize. Rengiant straipsnį vadovautasi sistemine pažiūra į įmonių reabilitacijos procesų valdymą, ir jo tobulinimą bei galimybes taikyti šį požiūrį diegiant Lietuvoje gerąją patirtį, sukauptą kitose pasaulio šalyse. Straipsnyje akcentuojama, kad yra du keliai didinti bendrąjį Lietuvos įmonių konkurencingumą,: minimizuojant neįgalių įmonių skaičių ir gerinant sąlygas neįgalioms, bet gyvybingoms įmonėms likti rinkoje ir tapti konkurencingomis Europoje. Pagrindinis įmonių reabilitacijos tikslas - išlaikyti maksimalių įmonių ir kreditorinių reikalavimų vertę, grąžinti skolas ir tapti konkurencingomis rinkose. Įmonių reabilitacijos sistema susideda iš dviejų dalių: teisinės aplinkos ir institucinių struktūrų, kuri fiksuoja proceso dalyvių teises ir pareigas bei institucijų atsakomybę už šių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Įmonių reabilitacijos sistemos, veikiančios skirtingose šalyse, skiriasi tiek teisinėmis nuostatomis, tiek institucinėmis struktūromis. Institucijų sistema turi užtikrinti efektyvią visų proccdūrųcigą įgyvendinant įstatymų nuostatas, turint tikslą pasiekti geriausią galimą rezultatą. Institucijų funkcijos, pareigos ir tesės turi būti labai gerai suderintos, kad funkcijos ncsidubliuotų, institucijų interesai nesikirstų ir jos efektyviai bendradarbiautų.Ypač tai liečia teismus, kurie turi atidžiai įsigilinti į visų proceso dalyvių interesus, argumentus, neleistų įstatymų skirtingo interpretavimo ir rastų teisingą sprendimą, atitinkantį sistemos principus ir įstatymų nuostatas. Tyrimai rodo, kad tikslinga administratoriui suteikti daugiau teisių siūlant teismui reabilitaciją konvertuoti į likvidavimą, jei tikimybė įmonei tapti konkurencinga yra maža. Todėl reikalinga sukurti efektyvų įmonių reabilitacijos valdymo mechanizmą vadovaujantis sisteminiu požiūriu. Daugelio šalių patirtis rodo, kad daug problemų galima išspręsti ir be teisminių procedūrų. Šiuo metu kai kurios šalys (JAV, Jungtinė Karalystė Tailandas, Singapūras, Filipinai) vis dažniau taiko susitarimo su kreditoriais procedūras. Daugumoje šių šalių neigalių kompanijų susitarimams su kreditoriais tarpininkauja specialios Vyriausybinės ar pusiau vyriausybines institucijos (Security and Exchange Commission - SEC). Lietuvoje kai kurias šių funkcijų atlieka įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos. Kai kuriose šalyse ekspertų funkcijas atlieka valstybinės ar pusiau valstybinės institucijos, pavyzdžiui SNBN, FOBAPROA ir UCABE Meksikoje, SEC Filipinuose. Šių institucijų veiklos patirtis rodo, kad jos žymiai sumažina teismų apkrovimą, ypač jei reabilituojamos įmonės nėra labai didelės, o reabilitacijos planai nėra labai sudėtingi.Tikslu padidinti įmonių reabilitacijos procesų valdymo sistemas efektyvumą, svarbu tobulinti verslo aplinką ir reabilitacijos procedūrų valdymą. Kaip rodo tyrimai svarbiausi veiksniai tobulinant verslo aplinką esamoje situacijoje yra įmonių atsakomybės ugdymas ir įmonių finansinės drausmės stiprinimas, kurie turėtų tapti neatskiriama Vyriausybės politikos dalimi. Straipsnyje pateikiami pašildymai teisinei sistemai ir institucinėms struktūroms tobulinti: specializuoti teismus, parengti Nacionalinę įmonių reabilitacijos programą, įgyvendinti Londono požiūrį, Džakartos iniciatyvą, bei įgyvendinti administratorių nenutrūkstamo mokymo sistemą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Įmonių bankrotai; Įmonių reabilitacija; Įmonių atgaivinimo priemonės; Enterprise bankruptcy; Enterprise rehabilitation.

ENThe arlicle deals with the problems of enterprise rehabilitation as a measure to prevent bankruptcy. It analyses the differences in management of rehabilitation procedures in well-developed European countries as well as the experience of other countries in the implementation of bankruptcy prevention systems and management of rehabilitation procedures. The analysis focuses on the problems of bankruptcy and rehabilitation (reorganization, restructuring) in Lithuanian enterprises. The author introduces a systematic approach to the improvement of enterprise rehabilitation management system in Lithuania by implementing the best practises developed in different countries of the world. [From the publication]