Apeiginio javų lankymo papročiai Švenčionių krašte

LTStraipsnyje siekiama parodyti, kaip XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje gimusių žmonių pasakojimuose atsispindi apeiginio javų lankymo papročiai, ir kuo jie saviti Švenčionių krašte. Darbe kiek plačiau aptariamas svarbus apeiginis šio papročio elementas – paruginės giesmės. Šis straipsnis – mėginimas apžvelgti ir įprasminti užrašytus pateikėjų pasakojimus, archyvinę medžiagą, analizuoti ir lyginti ją su įvairių autorių mokslinėmis publikacijomis. Tyrimas atskleidžia, kad apeiginio javų lankymo papročiai ilgainiui susiliejo į visumą. Švenčionių krašto pateikėjų jie vadinami kupolėmis, parugėmis arba javų žiūrėjimu. Keičiantis gyvenimo būdui jie kito ir nyko. Pirmykštę moteriškąją apeigą vėliau perėmė vyras, gaspadorius; dar vėliau atsirado mišrus jos variantas, galiausiai parugių paprotį, virtusį pasilinksminimu, perėmė jaunimas. Įsigalėjus krikščionybei rugių lankymo paprotį kunigai pakeitė laukų šventinimo apeiga. Natūraliai parugės egzistavo iki XX a. trečiojo dešimtmečio. Vėliau nykstančiuose papročiuose išliko daugiau pramoginio pobūdžio elementų – vaišės gražioje vietoje gamtoje su muzika bei šokiais. Nepaisant apeiginio rugių lankymo papročio nykimo, Švenčionių rajone XX a. dar buvo užfiksuoti kai kurie archajiški apeiginiai elementai. Švenčionių kraštas iš kitų Rytų Lietuvos vietovių išsiskiria paruginių giesmių gausa. Tik Švenčionių ir Ignalinos regione išliko sutartiniškai giedamos paruginės. Šiuos kupinus sakralumo Švenčionių krašto javų lankymo papročius bei parugines giesmes įvairiausiais būdais siekiama išsaugoti.Reikšminiai žodžiai: Javų lankymas; Papročiai; Tradicinė kultūra; Švenčionių kraštas; Švenčionys, kraštas, apeigos, javų lankymas, papročiai; Grain crop visiting; Traditional culture; Traditions; Švenčionys district; Švenčionys, region, rituals, grain crop, customs.

ENŠvenčionys’ Nalšia museum worker Violeta Balčiūnie nė’s article summarizes how the narratives of people born at the end of the 19th c. and beginning of the 20th c., written down in 1958-2002, reflect the ritual grain crop visiting custom. The intention was to ensure good crop yields and protect them from natural disasters and pests. Written sources mention the custom in the sixteenth c. and in Eastern Lithuania’s Švenčionys – Ignalina area it survived the longest – until the 20 century’s third decade. Associated also are spring gatherings, which were often celebrated on the second day of Pentecost. Their accent – a ritual feast with beer. Part of the food and beer from that year were sacrificed to the soil. Pentecost gatherings and one of the crop visitation periods, kupolia or parugės, chronologically almost always coincided. [text from author]