Древняя Литовская литература как интердисциплинарный объект исследования
- Ancient Lithuanian Literature as Interdisciplinary Research Object
- Senoji Lietuvos literatūra kaip interdisciplininis tyrimo objektas
LTKiekvienas nacionalinės literatūros vystimosi etapas reikalauja skirtingo tos literatūros traktavimo, skirtingos metodologijos, skirtingos interpretacijos. XIX ir XX amžiaus literatūros tyrinėjimų patirtis ne visada tinka senosios literatūros problemų tyrinėjimams. Šiame straipsnyje senąja Lietuvos literatūra, remiantis naujausių tyrinėjimų apibrėžtimis (E. Ulčinaitė, A. Jovaišas, S. Narbutas), laikomi ne vien grožiniai XVI–XVII a. tekstai, bet ir XIII–XV a. diplomatiniai raštai, laiškai, metraščiai. Senosios literatūros raida ir problematika yra glaudžiai susijusi su bendrais Europos literatūros ir kultūros raidos procesais, vykusiais Viduramžių, Renesanso, Baroko, Švietimo epochose. Todėl pageidautinos lyginamosios įvairių kraštų literatūros studijos. Straipsnyje aptariami specifiniai senosios Lietuvos literatūros bruožai: daugiakalbiškumas (rašoma lotynų, lenkų, lietuvių, rusėnų kalbomis), daugiažanriškumas (greta iš Antikos paveldėtų tradicinių žanrų atsiranda daug naujų), daugiakonfesiškumas (katalikų, protestantų, stačiatikių tikėjimo ypatumai). Kol kas išsamiai neaptarti ir neapibrėžti senajai Lietuvos literatūrai priskirtinų tekstų atrankos kriterijai. Daroma išvada, jog šiuo metu sunkiai įmanoma parašyti vieną kanoninę senosios Lietuvos literatūros istoriją. Reikalingas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas (literatūrologų, kalbininkų, literatų, istorikų, menotyrininkų ir t.t.), lauktinos monografijos, skirtos atskiroms problemoms, komparatyvistiniai tyrinėjimai, ir tik tada galima sintetizuojanti ir apibendrinanti senosios Lietuvos literatūros istoriją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros istoriografija; Renesansas; Barokas; Lietuvos literatūros istorija; Literatūra, senoji; Daugiakalbiškumas; Daugiažanriškumas; Daugiakonfesiškumas.
ENDevelopment of any national literature requires diverse emphasis, different methodology and interpretation. 19th and 20th century experience of literature studies is not always applicable to the problems of older literature. In this article the older Lithuanian literature, based on the latest definitions (E. Ulčinaitė, A. Jovaišas, S. Narbutas), covers both fiction works of 16th-17th century and diplomatic letters, letters and chronicles of 13th-15th century. Development and issues of old literature are close to general processes of European literature and culture evolution of Middle Ages, Renaissance, Baroque, Age of Enlightenment. This proves the necessity for comparative literature studies. Article focuses on specific literature characteristics of old Lithuania: multilingualism (written Latin, Polish, Lithuanian, Ruthenian languages), multigenreism (new genres appear together with the classical ones inherited from the classical period), multiconfessionism (Catholics, Protestants, Orthodox beliefs). No detailed emphasis and definition is given to the criteria for the selection of old literature texts. Thus, presently it is hardly possible to prepare a single canonical history of the old Lithuanian literature. It requires cooperation of diverse specialists (literature critics, linguists, historians, art critics, etc.), creation of monographs dealing with separate problems, comparative studies and only then it will allow synthesizing and generalising the history of the old Lithuanian literature.
- Lietuvių literatūros istorija: XIII-XVIII amžius / Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 520 p.
- XVI-XVIII amžiaus knygų grafika: herbai senuosiuose Lietuvos spaudiniuose / Jolita Liškevičienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. 341 p.
- Латинская литература Великого Княжества Литовского и актуальные проблемы исследования письменного наследия ВКЛ / Сигитас Нарбутас; с лит. языка перевела Надежда Морозова. Беларуская кнiга ў кантэксце сусветнай кнiжнай культуры. Ч. 2 / складальнiкi: Дзем’яновiч Т.А., Доўнар Л.I., Самайлюк Т.А. Мінск: Беларускі дзяржаўны універсітэт культуры і мастацтваў, 2006. P. 76-89.
