Užgavėnės folkloro ansambliuose: reikšmės, bendruomenės ir tapatybės

LTStraipsnio objektas –folkloro ansamblių švenčiamos Užgavėnės. Tikslas – ištirti Užgavėnių suvokimą ir su juo susijusias tapatybės kūrimo strategijas Lietuvos folkloro ansambliuose. Siekiama ištirti: l) senųjų Užgavėnių suvokimą folkloro ansambliuose: 2) dabartines folkloro ansamblių Užgavėnių šventimo praktikas ir jų vertinimą; 3) nacionalinės, regioninės, vietos ir kitokių bendruomenių tapatybės kūrimo strategijas, atsiskleidžiančias ansambliečių Užgavėnių sampratose ir praktikose. Metodai: aprašomasis, interpretacinis. Išvados: Užgavėnes daugelis ansamblių narių laiko viena svarbiausių, daugiausia emocijų keliančia, linksmiausia švente, užgožiančia Kalėdas, Velykas, Jonines / Rasas ir kitas kalendorines šventes. Ansambliečiams aktualios įvairios šventės reikšmės ir šventimo praktikos, jų siejamos su skirtingai suprantamomis praeities bendruomenėmis ir dabartiniu bendruomeniškumu, įtvirtinant daugiausia dviejų bendruomenių – visos lietuvių tautos ir savo ansamblio – tapatybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos folkloro ansambliai; Tapatybė; Užgavėnės; Identity; Lithuanian folklore ensembles; Shrove Tuesday.

ENThe concept of the Užgavėnės holiday and related strategies of identity construction in Lithuanian folklore ensembles are analysed in this paper. Many members of the ensembles regard Užgavėnės as one of the most important, emotional, and entertaining holidays, drowning out Christmas, Easter and other calendar holidays. The meaning of this holiday and its celebration, relevant to members of the ensembles, is diverse and related to different past and present communities. The conflicting identities of two communities – the Lithuanian nation and folklore ensembles – are constructed mainly in Užgavėnės celebrations by folklore ensembles. [From the publication]