Ne atpažinimo džiaugsmui, o suvokimo malonumui : postmodernumo ženklai dramoje
LTStraipsnyje siekiama apžvelgti postmodernios dramos aspektus, atskleisti jos santykį su modernizmo tradicija. Autorės manymu, galima skirti istorinę- filosofinę ir estetinę stilistinę postmoderniosios dramos sampratą. Istoriniu filosofiniu požiūriu postmodernioji drama yra radikaliai naujas draminės raiškos etapas, įtvirtinantis postdramos sąvoką. Postmoderniąją dramą aiškiausiai charakterizuoja kompleksiška filosofinių ir stilistinių ypatumų visuma. Kompoziciniame lygmenyje - fragmentacija, neapibrėžtumas, atsitiktinumas, montažas, koliažas, kompozicijos destrukcija, intertekstualumas, citavimas, hibridizacija, atvira forma. Semantiniame lygmenyje - erdvėlaikio neapibrėžtumas, tapatumo decentracija, antimimezė, visumos ir kalbos dekonstrukcija, nedialoginis kalbėjimo būdas. Komunikacinaime lygmenyje - dėmesys nuo autonomiško dramos kūrinio suvokimo perkeliamas prie jo recepcijos. Filosofiniame- istoriniame lygmenyje būdinga pasaulio prezentacija, simuliacija, savirefleksija; demistifikacija, postistorizmas. Kaip postmodernistinės dramos pavyzdį autorė analizuoti pasirenka S. Parulskio dramą „P.S. Byla O.K.", kurioje, jos manymu, ryškiausiai ardoma tradicinė kompozicija ir postmodernistiškai dekonstruojami santykiai tarp veikėjų, turinio ir chronologijos. Pažymima, kad atsisakius ankstesnių hierarchinių dramos komponavimo principų, siužetas, erdvėlaikis, veikėjai šioje dramoje egzistuoja tik kaip vienas iš daugelio elementų ir nesudaro siužetinio pagrindo, bet tai netrukdo dramai išlaikyti metafizinę gelmę.Reikšminiai žodžiai: Charakteristika; Drama; Kompozicija; Modernizmas; Postmodernizmas; Postmodernumo ženklai; Samprata; Sigitas Parulskis; Tradicija; Šiuolaikinė lietuvių drama; Characteristics; Composition; Contemporary Lithuanian drama; Drama; Modernism; Postmodern signs; Postmodernism; Problematics; Sigitas Parulskis; Tradition.
ENThe article intends to review the aspects of postmodern drama, to reveal its relationship with modernism‘s tradition. The author believes that it is possible to distinguish historical-philosophical and aesthetic stylistic conception of postmodern drama. From a philosophical point of view, postmodern drama is a radically new stage of dramatic expression, consolidating the concept of post drama. Complex completeness of philosophical and stylistic features clearly characterizes postmodern drama. There is fragmentation, indetermination, coincidence, montage, collage, composition destruction, intertextuality, citing, hybridization, open form in the compositional level. There is space-time indetermination, identity decentration, antimimesis, deconstruction of entirety and language, non-dialogic way of speaking in the semantic level. Focus is transferred from autonomous perception of drama to its reception in the communicative level. The world‘s presentation, simulation, self-reflection, demystification, post-history is natural to the philosophical-historical level. The author chooses to analyze S. Parulskis‘ drama “P.S. Byla O.K” [P.S. Case O.K.] as an example of postmodern drama, in which, in her opinion, traditional composition is clearly disrupted and the relations of characters, content and chronology are post modernly deconstructed. It is noted that after refusal of previous hierarchical composition principles of drama, the plot, space-time and characters exist in this drama as one of the many elements and do not form basis of plot, but that does not prevent the drama from keeping metaphysical depth.
- Dioniso sugrįžimas : chtoniškumas, postmodernizmas, tyla / Eugenijus Ališanka. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. 206 p.
- Tarp cinizmo ir ilgesio : Sigito Parulskio paradoksai / Vita Tamoliūnaitė. Darbai ir dienos. 2005, t. 42, p. 129-150.
