Dorovinis lietuvių paveikslas Antano Baranausko kūryboje
- Logos (Vilnius). 2000, 21, p. 6-17
- Logos (Vilnius). 2000, 22, p. 6-15
LTŠiame straipsnyje Antano Baranausko kūryba analizuojama doroviniu aspektu. Tiek estetinė, tiek etinė kiekvieno konkretaus autoriaus ar jo kūrinio pozicija ir yra tikroji tokio kūrybos akto paslaptis, kurią meno kūrinio vartotojui privalu įspėti. Baranauskas nepriklauso prie griežtai didaktinės literatūros kūrėjų, tačiau jo kūrybinė intencija dar gana artima didaktinei literatūros tradicijai, todėl nesunkiai įspėjama ir jo, kaip rašytojo, etinė (dorovinė) nuostata. Baranausko atveju susiduriama su dvejopa problema: asmenybės ir poeto. Kaip asmenybė, Baranauskas turėjo neabejotinai teigiamą poveikį dorovinio lietuvių identiteto formavimuisi ir suvaidino reikšmingą vaidmenį mūsų pirmojo tautinio atgimimo istorijoje. Kaip dorovinio lietuvių identiteto formuotojas bei puoselėtojas, Baranauskas pasireiškė savo poetinio talento jėga, panaudodamas ją svarbiausiam ir aktualiausiam tuo metu tikslui – gimtojo krašto gamtos grožiui ir kalbai aukštinti, apdainuoti, poetizuoti. Tapdama poezijos, o platesne prasme ir nacionalinės kultūros savastimi, vertybe, gimtoji kalba, kaip ir gimtinės gamta, tampa ir tautos dorovinių vertybių formavimosi centru, apie kurį neišvengiamai pradeda grupuotis visos kitos vertybės. Niekur kitur lietuvių grožinėje kūryboje nėra taip įtaigiai ir taip poetiškai pavaizduota krašto ir gamtos vienybės, neatskiriamumo, neatidalomumo istorija, kaip tai padaryta „Anykščių šilelyje“. Ir visa tai plaukia iš pačios giliausios dvasinės, dorovinės baltų etnoso prigimties bei patirties klodų, emocinės, estetinės tautos patirties.Reikšminiai žodžiai: Būtis; Dorovinis identitetas; Dorovinis lietuvio paveikslas; Dorovinis paveikslas; Dvasingumas; Gamta; Gimtoji kalba; Tautos istorija; Vaizdinių sistema; Žmogus; Being; Human; Man; Moral Image; Moral identity; Moral picture of Lithuania; Mother tongue; Mother-tongue; Nations History; Nature; Spirituality; Subsistence; System of Images; Visual system.
ENAntanas Baranauskas (1835-1902), one of the most important Lithuanian poets and public figures of the second half of the 19th century, is here looked upon in a rather unusual respect - as a creator and fosterer of the Lithuanian moral identity. Baranauskas, a poet and bishop, who held an important position in the hierarchy of the Catholic Church, not only defended and promoted the Lithuanian language, as beautiful and highly suitable for subtle poetic expression, but also valued and praised the historical past of the Lithuanian nation and state, tying it in with the moral norms and demands of Christianity. This attitude is especially obvious in works by the poet such as Pasikalbėjimas; Giesminyko su Lietuva the didactic poem Dievo rykštė ir malonė, and others. The moral imperative, as a manifestation of the will of God, is characteristic also of the lyrical masterpiece by Baranauskas - his poem Anykščių šilelis. The main theme of this poem is the spiritual interrelationship between man and nature, as determined by manifestations of humanity, freedom and violence taking place in the nation's history. [text from author]
