Kas traukė į Rusijos glėbį? : geopolitinė Lietuvos orientacija 1918-1940 metais

LTNepriklausomos Lietuvos užsienio politika tyrinėta daugiau nei bet kuri kita valstybės gyvenimo sritis. Užsienio politikai nestinga nei išeivijos, nei kaimyninių šalių (ypač lenkų), nei atsikūrusios Lietuvos tyrinėtojų dėmesio. Šiandien jau akivaizdu, kad Lietuvos užsienio politiką tarpukariu lėmė Vilniaus klausimas ir kad dėl to Lietuva orientavosi į sovietinę Rusiją. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ano meto Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, taip pat atskirų visuomenės sluoksnių geopolitinę orientaciją, įvertinti Pirmosios Respublikos prorusiškos užsienio politikos reikšmę. Straipsnyje remiamasi teisiniais dokumentais, atsiminimais, politikų, visuomenės veikėjų, užsienio politikos tyrinėtojų darbais, iš dalies taip pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos archyvine medžiaga. Po Pirmojo pasaulinio karo iš esmės keičiantis politiniam Rytų Europos žemėlapiui, lietuviams apskritai pasisekė: maža, tik pusantro milijono žemdirbių tauta, faktiškai neturinti savo miestiečių sluoksnio, buržuazijos ir bajorijos, netgi gausios inteligentijos, sudaranti tik truputį daugiau negu pusę etniškai mišraus krašto gyventojų, sugebėjo sukurti valstybę. Nors Vilnius priklausė Lenkijai, tačiau po 700 metų iš Europos galybės Vokietijos buvo atsiimtas ekonomiškai labai svarbus Klaipėdos kraštas. Tapusi nepriklausoma, Lietuva ūkiniu ir kultūriniu požiūriu įsijungė į Vakarų pasaulį, tačiau visą tarpukarį liko Rusijos politinės įtakos sferoje.Reikšminiai žodžiai: Antanas Smetona; Antisovietinė politika; Diplomatija; Geopolitinė orientacija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos ir SSRS santykiai; Politinės partijos; Stasys Lozoraitis; Užsienio politika; Vilniaus klausimas; Vokietija (Germany); Antanas Smetona; Anti-Soviet policy; Diplomacy; Foreign policy; Geopolitical orientation; Germany; Lithuanian-SSSR relations; Political Parties; Stasys Lozoraitis; Vilnius issue.

ENAccording to documents, memoirs, press, historical works and partially archive material the article deals with geopolitical orientation of the Lithuania's governments, different personalities in the years 1918-1940. Till the spring 1920, the Lithuanian government carried out anti-Soviet policy. The policy has changed when Poland occupied Lithuania's capital Vilnius. The Soviet Russia with the aim to cut the formation of anti-Soviet block in Eastern Europe was interested in the continuation of the Polish-Lithuanian conflict. This is the reason why the Soviets supported Lithuanians in their struggle for Vilnius. All the Lithuanian governments notwithstanding the parties they consisted of were seeking for the help from Moscow to support their anti-Polish policy. The appointment of Stasys Lozoraitis in 1934, which was a supporter of the Lithuanian-Polish reconciliation, to post for minister of foreign affairs, was an episode of traditional anti-Polish pro-Soviet Lithuanian policy. At the end of the 30's when the danger up hilled for the independence of Lithuania, president Antanas Smetona and the majority of other politicians, intellectuals, most part of Lithuanian society considered the Soviets to be a lesser evil for Lithuania than nazi Germany. The important reasons who conditioned Lithuania's capitulation against Soviets in the 15th June 1940, Smetona's long-lasting authoritarian regime, passiveness of all the society, deep moral crisis, which included the nation after humiliating capitulation to Poland, Germany and the Soviet Union in the years 1938-1940. [text from author]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History