LTAkmenių ir Perkūniškės pilkapynai (Kelmės r.) priklauso didžiulei senojo geležies amžiaus etninei-kultūrinei grupei, kurios teritorija apima dab. Žemaitiją, Šiaurės Lietuvą ir Pietų Latviją. Šie pilkapynai buvo tyrinėti 1967-1968 m. monografijos autoriaus, tuo metu dirbusio MA Istorijos instituto Archeologijos skyriuje. Knygoje skelbiama tuometinių tyrinėjimų medžiaga. Įžanginėje monografijos dalyje apžvelgiama abiejų pilkapynų topografinė padėtis ir tyrinėjimų istorija. Pirmoji darbo dalis skirta Akmenių pilkapyno laidosenai, aptariant pilkapių išorės bruožus, vidaus įrengimą, įkapes ir jų chronologiją, darant kai kurias istorines išvadas apie šį paminklą palikusius žmones. Darbe pateikiami visi tyrinėtų pilkapių planai, kapų planai, nuotraukos, daiktų piešiniai. Analogiškai paruošta ir antroji darbo dalis, skirta Perkūniškės pilkapynui. Trečiojoje darbo dalyje aptariami Akmenų kapinaičių vėlyvieji krikščioniškojo laikotarpio kapai. Joje pateikiami duomenys apie šių kapų laidoseną, įkapes, chronologiją, mėginama aptarti pagonybės reliktus krikščioniškajame tikėjime. Akmenių kapai ir radiniai datuojami II a. pradžia – V a. antrąja puse, jie aptariami plačiame Lietuvos ir baltų archeologijos kontekste. Daromos išvados apie Žemaitijos amatininkų sugebėjimus, gyventojų kultūrinius ir prekybinius ryšius su įvairiomis gentimis, apie senųjų baltų bendruomenes. Perkūniškės pilkapynas datuojamas II a. viduriu – III a. pirmaisiais dešimtmečiais. Jo medžiaga taip pat reikšminga senojo geležies amžiaus laidosenos pažinimui. Monografijos pabaigoje yra išsami santrauka vokiečių kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akmeniai; Perkūniškė; Barrows; Oiron age; Archaeological finds.
ENAkmenai and Perkūniškė barrow cemeteries (Kelmė region) belong to a large ethnic-cultural group of the Old Iron Age whose territory covers current Samogitia, northern Lithuania and southern Latvia. These barrow cemeteries were investigated in 1967-1968 by the author of the monograph. The introductory part of the monograph reviews a topographic position and the history of investigations of both barrow cemeteries. The first part of the work is devoted to the burial rites of the Akmenai barrow cemetery. It discusses the external features of the barrow cemeteries, their interior, burial items and their chronology drawing some historical conclusions about the people who abandoned that monument. Plans of all barrow cemeteries, their photographs, drawings of artefacts are presented. The second part of the work devoted to the Perkūniškė barrow cemetery is prepared in an analogous way. Late burials of the Akmenai cemetery of the Christian period are discussed in the third part. The data about the burial rites of these burials, burial items and chronology are presented, attempts are made to discuss relicts of paganism in Christian religion. Akmenai burials and their findings are dated back to the beginning of the 2nd century – the second part of the 5th century, they are discussed within a broad context of Archaeology of Lithuania and the Balts. Conclusions are drawn about the abilities of Samogitian craftsmen, cultural and trade relations of the inhabitants with different tribes, about the communities of the old Balts. The Perkūniškė barrow cemetery is dated back to the middle of the 2nd ¬ the first decades of the 3rd century.