Tarp kūrybiškumo ir stereotipų : ko verta Juozo Baltušio proza?

LTDarbe, remiantis postkolonijinės kritikos apibrėžtomis teorinėmis kategorijomis ir J.Derrida dekonstrukcijos teorija, mėginama išsklaidyti rašytojo Juozo Baltušio kūrybą gaubiančius mitus ir nustatyti jo kūrinių vertingumą. Pažymima, kad nors visi J. Baltušio darbai generuoja sovietinę ideologiją, tačiau originalūs meniniai sprendimai padėjo rašytojui pasiekti psichologinio įtaigumo, todėl įtikinamesni tie rašytojo darbai, kurie vaizduoja socialinius pokyčius psichologinėje plotmėje. Teigiama, kad J. Baltušio romanai pasižymi netipiška struktūros dominante: ypatingas vaidmuo atitenka pasakojimą struktūruojančių tipiškų situacijų, kuriose atskleidžiamas samdinių išnaudojimas ir klasiniai prieštaravimai, kartotei, o romano „Sakmė apie Juzą" meniškumą lemia mitinė pasakojimo dimensija. J. Baltušio kūrinių formos ir turinio vienovę liudija figūratyvinio, naratyvinio ir semantinio lygmenų koherencija. Atkreipiamas dėmesys, kad, stilizacija, kuria J. Baltušis sumaniai naudojasi, atskirdamas transcendentinio autoriaus ir naratoriaus balsus, leidžia perteikti pasakojimą svetimu balsu, taip sukuriant įspūdį, kad autoriaus pasaulėžiūra nėra vien jo asmeninė nuomonė. Daroma išvada, kad J. Baltušio kūrinių meniškumas kyla ne iš autentiškos rašytojo pozicijos raiškos, bet iš sovietinei ideologijai tinkamos formos suradimo, vaizduojamos medžiagos išgyvenimo ir savito stiliaus sukūrimo. Autorė linkusi šiuos požymius laikyti rašytojo kūrybiškumo pergale prieš socialistinio realizmo stereotipus.Reikšminiai žodžiai: Ironija; Juozas Baltušis; Kūrybiškumas; Lietuvių proza; Postkolonialistinė kritika; Postmodernizmas; Socialistinis realizmas; Sovietinė literatūra; Sovietmetis; Stereotipai; Stilizacija; Creativity; Irony; Juozas Baltušis; Lithuanian prose; Postcolonialist criticism; Postmodernism; Socialist realism; Soviet literature; Sovietism; Stereotypes; Stylisation.

ENThe paper attempts to dispel the myths that surround the creation of the writer Juozas Baltušis and to evaluate the worth of his works on the basis of theoretical categories, which are defined by postcolonial criticism, and on the basis of J. Derrida‘s deconstruction theory. It is noted that although all works of J. Baltušis generate Soviet ideology, original artistic solutions have helped the writer to achieve psychological persuasion, so more convincing are the works, which depict social changes in psychological plane. It is stated that J. Baltušis‘ novels are distinguished by the atypical dominant structure: a special role belongs to the recurrence of typical situations that structure the story, which reveal exploitation of mercenaries and class contradictions. The artistry of the novel “Sakmė apie Juzą“ [The Story of Juza] is determined by mythical dimension of the narrative. The unity of forms and content of J. Baltušis‘ works is witnessed by coherence of figurative, narrative and semantic levels. Attention is drawn to the stylization, which J. Baltušis skillfully uses to separate the voices of transcendental author and narrator. Stylization allows conveying the story in the voice of a stranger, thus creating the impression that the worldview of the author is not just his personal opinion. It is concluded that the artistry of J. Baltušis‘ works comes not from authentic expression of the writer‘s position but from finding the proper form for Soviet ideology, survival of depicting material and creation of a distinctive style. The author tends to consider the following features as the victory of the writer‘s creativity against the stereotypes of socialist realism.