Babilono atstatymas : Sigito Gedos ekspansionizmas
LTStraipsnyje, mokslinį pažinimą papildant poetiniu pažinimu, aptariamas Sigito Gedos poezijos ekspansionizmas. Pastarasis turi dvi pagrindines kryptis. Iš vienos pusės, poezija suartėja su daile, iš kitos – su kalbos mokslu. Pirmosios krypties užuomazgos pastebimos tik po II-ojo pasaulinio karo, o antrosios tendencijos poezijoje, matyt, slypėjo visais laikais. Jų sąveika nubrėžia straipsnyje aptariamą Babilono atstatymo, arba visuotinės kalbos atkūrimo, poezijoje projektą. Sigito Gedos poezijoje šventumo ritmiką sudaro pauzės. Pauzė siejama su Dievu, su pasaulio kūrimu. Iš gramatinių terminų ypatinga vieta atitenka įvardžiui, siejamam su Dievo sąvoka. Deiksės funkcija išryškėja tiesioginėje kalboje, ypač dialoguose, kuriuose deiktiniai įvardžiai paryškinami prozodiniais ir paralingvistiniais elementais arba indeksiniais gestais. Viena įdomiausių gramatinių kategorijų, kurios ypatingu būdu atsispindi poezijoje, yra giminės kategorija. Gedos poezija, pasinaudodama grafika, lengvai peržengia kalbos ženklo ribas. Grafiniu vienetu, relevantišku poezijoje, tampa ovalas, kvadratas ar stačiakampis. Poetinis tekstas, orientuojasi į skiemenį, jį prilygindamas morfemai. Todėl skiemuo gali būti mitologizuojamas ir jam suteikiamos ypatingos galios. Poetas kuria tekstus, kuriuose morfemos neturi aiškios reikšmės. Geda panaikina leksines morfemas arba jas išgalvoja, atsisako gramatinių reikšmių. Beieškodamas naujos reikšmės, žodis poezijoje gali būti taip deformuotas, jog pradeda nebesutapti su jokiu žodžiu iš konkrečios kalbos žodyno, o jo gramatiniai rodikliai neutralizuojami.Reikšminiai žodžiai: Ekspansionizmas; Etimologija; Gramatika; Kalbos ženklas; Lietuvių poezija; Lingvistika; Mitopoetika; Morfemos; Pauzė; Poezija; Segmentai; Sigitas Geda; Skiemenys; Ethymology; Expansionism; Grammar; Linguistics; Lithuanian Poetry; Morphems; Mythopoetics; Pause; Poetry; Segments; Sigitas Geda; Sign of language; Syllables.
ENExpansionism, i.e. an attempt to expand the highest possible limits of expression, is a characteristic feature of modern art and science. In modern poetic writing, expansionism shows two main tendencies. On the one hand, poetry draws closer to fine arts; on the other hand, it approaches the science of linguistics. The restoration of Babylon in the poetry of Sigitas Geda is based on the ideas of reconstruction and etymology. The poet raises and explores a variety of questions, such as the following: the parallel between God and grammar (the tradition coming from the cultural heritage of ancient India); the equivalence, paradoxes and relations between the world, the perception of the world, and grammar (an apparent connection with the Sapir-Whorf's hypothesis); the limits of sign and non-sign in poetry (the opposition of circle and square, or sacral and non-sacral); interpretations of the relations between morphemes and syllables. Sigitas Geda tries to experiment with his perception of what features general to all languages survived into the modern age. It is due to this reason that the opposition scientific - non -scientific in his poetic writing becomes undefined. [text from author]
- Baltų etimologijos etiudai / Vincas Urbutis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1981-2009. 2 kn. (279, 537 p.).
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
