Tarp "gramos" ir "programos" : Justinas Marcinkevičius

LTStraipsnio tikslas - peržvelgti Justino Marcinkevičiaus (g. 1930) poeziją, remiantis reiškiančiu ir reikšmingu rašto, rašymo (gramos) ir siekių, norų, idealų, orientacijų (programos) santykiu, punktyriškai susijusiu su fenomenologine literatūros samprata. Autorė teigia, kad grama ir programa nuolat susiduria, susikerta: kultūros figūra visada yra vienaip ar kitaip programuojanti; tai, ką perima, ji turi derinti su tuo, ko siekia, - dažniausiai intuityviai ir instinktyviai. Pabrėžiama, kad Just.Marcinkevičius yra vienas iš poetų, kuriam buvimas tarp gramos ir programos yra esmingas. Žodis nuo pat kūrybos pradžios suvokiamas kaip iškilęs iš kultūros, kuri, net būdama dalinė, žmogų veikia kaip visuma. Konstatuojama, kad peržvelgus Just. Marcinkevičiaus poeziją rašto ir programos santykio aspektu, matyti gana plati šio santykio amplitudė. Labiausiai ji sąlygota įsipareigojimų tautai - kultūra, ypač žodinė, suvokiama kaip tapatybės ir išlikimo garantija. Remiamasi etnine pasaulėjauta, agrarine kultūra, bet rašoma ir Lietuvos istorijos ir kultūros istorijos poetinė versija. Autorė pastebi, kad keičiantis visuomenės makroprogramoms (europeizacija, globalizacija), kai kuriuose Just. Marcinkevičiaus eilėraščiuose atsiranda negailestingas žinojimas, kad pasaulis visą laiką keičiasi, kad visur kuriuo nors metu žmonės išvaromi iš savo žemės. Daroma išvada, kad patirtis yra vienintelė žemė, iš kurios žmogaus negalima išvaryti; terpė, patikimai jungianti gramą, ir programą.Reikšminiai žodžiai: Agrarinė kultūra; Fenomenologija; Justinas Marcinkevičius; Kalba; Lietuvių poezija; Metafora; Programa; Raštas; Rašymas; Simbolizavimas; Agrarian culture; Justinas Marcinkevičius; Lithuanian poetry; Metaphor; Phaenomenology; Program; Scripture; Speech; Symbolization; Writing.

ENThis paper analyses Justinas Marcinkevičius' works, especially lyrics, from the perspective of a phenomenological concept of literature. The evolution of the poet's works is being analysed according to the relationship between gram (writing) and program. The priority of agrarian culture, the natural growth of the word and the writing is being accented, and the structural significance of some Christian motifs is being interpreted. The conclusion is that not every poetic program is spontaneous, and it does not always coincide with the script as individual writing. The paper stresses that the recent works of the poet show the inclination to withdraw from preconceived programs and that this has changed the poetic style of the author. [text from author]