Tourism infrastructure in Lithuania : theoretical and practical aspects

LTTurizmas - viena perspektyviausių ir dinamiškiausių ekonomikos šakų pasaulyje. Jis apima vidutiniškai 7 proc. bendrųjų investicijų, suteikia 350 mln. darbo vietų, jo dalis pasaulio bendrajame nacionaliniame produkte siekia 6 proc, o mokestinėse pajamose - 5 proc. Atkūrus Nepriklausomybę į pasaulinę ir Europos turizmo rinkas įsijungė ir Lietuva, pradėjusi spartų turizmo plėtojimo procesą. Lietuvai, siekiančiai pagerinti mokėjimų su Vakarų šalimis balansą, užsitikrinti pakankamus ir stabilius tvirtos valiutos gavimo šaltinius, kurti naujas darbo vietas, skatinti šalies infrastruktūros ir atskirų regionų ekonomikos augimą, pritraukti potencialius užsienio investuotojus, turizmo vystymas gali tapti būtina ir esmine šių tikslų pasiekimo sąlyga. Viena pagrindinių turizmo augimo prielaidų - turizmo infrastruktūros plėtojimas. Turizmo infrastruktūros terminas plačiai vartojamas turizmo literatūroje ir praktikoje, tačiau šios kategorijos turinys dažnai suvokiamas skirtingai. Dėl to sunku realiai įvertinti turizmo infrastruktūros išvystymo lygį ir atlikti lyginamąją analizę. Turizmo infrastruktūros samprata formavosi remiantis bendru infrastruktūros sąvokos apibrėžimu, kuris, beje, taip pat nėra vienareikšmis. Mokslinėje literatūroje sutinkamos dvi infrastruktūros termino genealogijos kryptys: vieni autoriai šį terminą kildina iš karinės terminologijos, kiti - sieja su statyba. Ekonomikoje infrastruktūros sąvoka pradėta vartoti nuo XX a. 40-jų metų vidurio kaip visuma šakų, užtikrinančių normalų materialinės gamybos funkcionavimą. Vėliau samprata plėtėsi apimdama ir kitas sferas. Turizmo infrastruktūra turėtų būti suprantama kaip įmonių, įstaigų ir tarnybų visuma, kurių veikla sudaro sąlygas pasiekti turistams pagrindinį kelionės tikslą.Jai priskirtini objektai tenkinantys vien turistų poreikius, turistų ir vietos gyventojų poreikius, o taip pat bendra regiono infrastruktūra. Turizmo infrastruktūros produktu dažniausia yra kompleksinė paslauga - turas - apimantis visas paslaugų rūšis, kurias teikia įvairūs infrastruktūros elementai. Turizmo verslas Lietuvoje žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius. Esminiai pokyčiai prasidėjo 1991 metais, todėl esama nemažai trūkumų ir problemų. Nepakankamai išvystyta turizmo agentūrų veikla atvykstamojo ir vietinio turizmo rinkose. Šalyje veikia 372 turizmo ir kelionių agentūros, bet tik 22 proc. Lietuvos Respublikos turizmo paslaugų valstybės registre įregistruotų agentūrų teikia atvykstamojo turizmo paslaugas ir 18,5 proc - vietinio turizmo. Netenkina turistų apgyvendinimo įstaigų tinklas. Nors 2001 metų pabaigoje turėjome 557 apgyvendinimo įstaigas, kuriose buvo 16374 kambariai ir 40546 vietos, pagal vietų apgyvendinimo įstaigose 1000-ui gyventojų rodiklį Lietuva atsiduria vienoje iš paskutinių vietų Vakarų Europoje ir VRE. Mažiausias yra ir viešbučių lyginamasis svoris bendrame šalies apgyvendinimo įstaigų vielų skaičiuje. Žymiai atsiliekame taip pat pagal viešbučių tipo įstaigose esančių kambarių skaičių 1000-ui gyventojų. Išlieka struktūrinė apgyvendinimo bazės problema. Trūksta vidutinės ir turistinės klasės viešbučių, kempingų, motelių, jaunimo nakvynės namų, turistinių bazių. Žema apgyvendinimo paslaugų kokybė ir santykinai aukštos kainos. Nepakankamai išvystytas ir naudojamas turizmo reikmėms transporto sektorius. Į Lietuvą galima atvykti visų rūšių (kelių, geležinkelio, oro, vandens) transporto priemonėmis.Tačiau dėl palyginti gerai įvystytų kelių, aukšto automobilizacijos lygio, gerų ryšių su Europos kelių tinklu bei autotransporto prieinamumo, patogumo ir ekonomiškumo lyginant su kitomis transporto priemonėmis, populiariausias yra autotransportas. Tačiau daug vietinės reikšmės kelių, Урас rekreacinėse vietovėse, yra blogos būklės arba neasfaltuoti. Žema tarpmiestinio maršruto autobusų Paslaugų kokybė. Dėl skirtingo bėgių pločio Lietuvoje ir Centrinės ir Vidurio Europos šalyse, netvarkomų geležinkelio trasų, prastos traukinių būklės, žemo lygio paslaugų kokybės geležinkelio transportas daugiausia naudojamas tranzitiniam NVS šalių piliečių turizmui. Turizmą jūrų transportu stabdo tai, kad Klaipėdos jūrų uostas neturi šiuolaikinio keleivių terminalo. Praktiškai nėra kruizinio ir jachtų turizmo. Todėl būtina spartinti Klaipėdos keleivinio terminalo statybą. Klaipėdoje ir Šventojoje įrengti jūrinių jachtų uostus. Šalyje nėra išvystytas vidaus vandens transportas, nors tam yra visos palankios sąlygos. Tikslinga būtų įrengti Nemuno vandens turizmo kelią. Viena labiausiai plėtojamų paslaugų rūšių - maitinimo įmonės. Tačiau išlieka opi patiekalų kokybės ir ypač lankytojų aptarnavimo kultūros problema. Šiuolaikinei pasaulio ir Europos kokybinius reikalavimus atitinkančiai turizmo infrastruktūrai sukurti reikalingos didelės valstybės, vietinių ir užsienio turizmo įmonių investicijos. Lietuvos ekonomikos augimas bei restruktūrizavimas, šalies tarptautinė integracija formuoja palankią investicinę aplinką, sudaro palankias galimybes sukurti konkurencingą europinio lygio turizmo ir poilsio infrastruktūros kompleksą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Turizmo infrastruktūra; Turizmo ištekliai; Tourism infrastructure; Tourism source system.

ENArticle examines tourism infrastructure problems in theoretical and practical aspects. The genesis of infrastructure is revealed, fundamental models of the tourism source system and tourism infrastructure are proposed. Special attention is devoted to the evaluation of the level of tourism infrastructure in Lithuania. [From the publication]