Socialinio pedagogo pagalba šeimai koreguojant nesavarankiškų pirmaklasių adaptaciją mokykloje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTAnalizuojama socialinė pedagoginė veikla su tėvais, kurių pirmaklasiai patiria adaptavimosi sunkumų mokykloje dėl nesavarankiškumo. Nesavarankiškumas pirmiausia turi būti suprantamas kaip atsakas į interesą ir (arba) poreikį. Todėl reikia suprasti tėvų elgesio su savo vaikais ypatumus, vaikų adaptacijos procesą mokykloje, kokius adaptavimosi sunkumus jie patiria, kaip tai pasireiškia kasdienėje klasės aplinkoje, ir sugebėti sudominti tėvus savo vaikų adaptavimosi problemų optimaliausio sprendimo paieška. Tam reikalingas socialinis pedagogas (šeimotyrininkas), kuris, spręsdamas nesavarankiškų pirmaklasių adaptavimosi problemas mokykloje, daugiausia dėmesio skirtų šeimai. Tai gali būti tiek socialiniai pedagogai, tiek socialiniai darbuotojai, kurie nuolat gilina teorines ir praktines žinias reaguodami į tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, jo pokyčius ir kylančių sunkumų raišką kasdienėje aplinkoje. Šiuo atveju šeimos pedagogo veiklą ir šios veiklos poreikį nulemia pagalbos tėvams poreikis ugdant vaikus bei koreguojant jų adaptavimosi sunkumus mokykloje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adaptacija mokykloje; Nesavarankiški pirmaklasiai; Socialinis pedagoginis darbas su šeima; Adaptation at school; Dependent first-grade pupils; Non-autonomous first-class pupils; School adaptation; Social pedagogical work with the family; Socio-pedagogical work with family.

ENSocial and pedagogical activities with people whose first form children have problems when adapting in schools due to poor independency are analysed. Inability of being independent should first of all be perceived as a response to an interest and (or) demand. Therefore, it is necessary to comprehend peculiarities of parents’ behaviour with their children, the process of children’s adaptation in school, adaptation difficulties they face and the way these difficulties are expressed in routine class activities as well as to find the ways of encouraging parents’ interest in searching best ways of solution of their children’s adaptation problems. In such cases participation of a social pedagogue, who would pay the major attention to family when solving adaptation of children of the first form, is required. This role is suitable for social pedagogues or social workers, who continuously improve their theoretical and practical knowledge when responding to mutual relations between parents and children, their changes and expression of difficulties in routine activities. In this case, activities of a family pedagogue and the demand for such activities are determined by the demand for support for parents while upbringing children and coping with their adaptation difficulties at school.