Some aspects of crisis management in organizations with regard to public relations

LTAutoriai, naudodamiesi įvairiais literatūros šaltiniais, krizines situacijas pagal jų pobūdį sąlyginai suskirstė į tris pagrindines grupes: staigias, prognozuotas ir pastovias. Kiekvienos organizacijos vadovybė privalėtų žinoti silpnąsias savo veiklos grandis ir turėti iš anksto parengtas krizių prevencijos programas. Krizių likvidavimo efektyvumą iš esmės nulemia operatyvūs veiksmai krizės pradžioje. Pasaulinėje praktikoje iškilus krizinėms situacijoms, dažniausiai kreipiamasi į ryšių su visuomene tarnybas (RTV). Didelės kompanijos turi ir savo ryšių su visuomene padalinius. Krizių valdymo modelius teoretikai pateikia įvairiai, tačiau bendrieji jų bruožai gali būti nusakyti taip: krizių prevencijos programos parengimas; krizės pobūdžio identifikavimas; operatyvūs veiksmai iškilus krizei; krizės padalinių likvidavimas reabilituojant organizacijos reputaciją. Kad krizė būtų kuo efektyviau kontroliuojama, RTV turi operatyviai sudaryti krizių valdymo komandą: finansų, teisės, personalo valdymo ekspertų, atstovų žiniasklaidai, nuolat komunikuojančių su komandos vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis. Kai krizių valdymo komandos elementai yra kompleksiškai suderinti, krizinė situacija bus valdoma efektyviai. Sudarytos komandos nariai turėtų būti iš anksto paruošti kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Pirmosios krizės akimirkomis labai dažnai pati operatyviausia priemonė - kreiptis į tikslines auditorijas parengiant užsakomuosius straipsnius ar užsakant radijo arba TV eterio laiką.Krizės pradžioje svarbiausia kuo operatyviau informuoti visuomenę, kaip galint daugiau kontroliuojant informacinį srautą apie organizacijoje vykstančius procesus. Jei laiko atsargos yra pakankamos ir žurnalistų dėmesys kol kas nedidelis, būtų tikslinga įvertinti su kokiomis žiniasklaidos priemonėmis užmegzti glaudesnius ryšius, kurių žurnalistų profesine kompetencija galima pasitikėti. Bendraujant su žiniasklaida, straipsnio autoriai išskyrė tokius etapus: informacinio centro įkūrimą, komentuojantį duomenis apie nelaimę, atsakingo pareigūno, oficialiai ir kompetentingai atsakančio Į žiniasklaidai rūpimus klausimus paskyrimą. Per krizės laikotarpį šis asmuo privalo nuolat domėtis visais kompanijos finansiniais, teisiniais ir techniniais klausimais. Be to, pageidautina, kad šio pareigūno kandidatūra būtų numatyta iš anksto, kad šis asmuo turėtų sugebėjimų ir praktikos, bendraujant su žiniasklaida ir kitomis auditorijomis. Siekiant išvengti netikslių interpretacijų, RTV turėtų reporteriams paruošti informacinius leidinius ar faktus - lapus (fact sheets) apie visą kompaniją ar aplinką, kurioje įvyko krizė. Taip pat reikia domėtis ir gandais, nuolat teikiant teisingą informaciją visoms su organizacijos veikla susijusioms auditorijoms. Nepagrįstų gandų, galinčių ypač pakenkti kompanijos įvaizdžiui, sklis mažiau, esant aiškesnei, atviresnei organizacijos pozicijai. Be to, straipsnio autorių nuomone, būtų tikslinga nuolat atlikti žiniasklaidos monitoringą, kuris fiksuotų kompanijos įvaizdžio pokyčius krizės metu negatyviai kompanijos atžvilgiu nusiteikusias žiniasklaidos priemones. Tikslinių auditorijų požiūrį lems informacija, dominuojanti masinėse komunikacijos priemonėse.Straipsnio tyrimo dalyje nustatyta, ar Lietuvos bendrovės turi ryšių su visuomene tarnybų sudarytas krizių prevencijos programas, bei ištirti veiksnius, lemiančius krizinių programų sudarymo motyvus arba atsisakymo jas sudaryti priežastis. Tyrimo objektu pasirinkus krizių prevencijos programą 31 Lietuvos bendrovėje gauti duomenys apdoroti matematinės statistinės analizės būdu. Taigi, autoriai suformulavo tokias išvadas. Iš tirtos 31 Lietuvos bendrovės prevencinės krizių valdymo programas teigė turinčios 7 įmonės Tai sudaro 22.5 % visos tyrimo grupės imties. Tyrimo metu nustatyta, kad 29.1 % bendrovių neturi aiškios pozicijos prieškrizinio valdymo atžvilgiu. 29.1 % - bendrovių būtų linkusios turėti prevencines krizių programas. 19.2 % dėl skirtingos motyvacijos atsisako jas sudaryti. Tyrimo metu buvo patvirtinta hipotezė: prevencinių krizių programų sudarymas Lietuvos bendrovėse priklauso nuo jų veiklos pobūdžio ir gaunamų pajamų. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Krizinės situacijos; Krizinių situacijų valdymas; Ryšių su visuomene tarnybos; Crisis; Crisis management; Public relations.

ENIn the crisis management an organization should have a well-prepared communicative strategy orientated to all its target audiences. While a company successfully cooperates with the public relations a crisis appears to be a serious verification to the economic changes granting the new credits of confidence. The authors analyse the needs, the motivations for crisis prevention programs in Lithuanian companies, define the factors that influence the motives for creation of such plans. [From the publication]