LTAntano Škėmos kūryba priskirtina „aukštajam modernizmui“: nepadaugina pasaulio destrukcijos, neveikia destruktyviai skaitytojo psichikos, panyrančios į jo meninį pasaulį, nors to būtų galima tikėtis kūriniuose, rašytuose 1952-1954 m. Romano „Balta drobulė“ pasaulis tebėra jaukus ta prasme, kad nepraradęs egzistencinio tikslingumo, idealybės ir kasdienybės pusiausvyros, tarpasmeninių vertybių pajautos. Šiandien atrodo natūralu, jog kūrinyje, kurio pagrindinis veikėjas yra poetas, vaizduojama realybe tampa svarstymai apie literatūrą, kūrybinius procesus, tarsi perkelti iš aktualių to metų diskusijų; bet „Baltos drobulės“ rašymo metu toks meno savęs paties reflektavimas buvo novatoriškas. Škėmos romane vaizduojama menininko kūrybinė aplinka ir pats kūrybos procesas, skaitytojas įgyja supratimą, kaip tuo metu kuriant autobiografišką tekstą buvo siekiama meninio efekto. Škėma, kaip joks kitas to meto lietuvių rašytojas išeivis, atvėrė kolektyvinę pasąmonę ir literatūrinėmis priemonėmis sumodeliavo narcizinės asmenybės, siekiančios atsiverti moderniomis poezijos formomis, pasaulėvaizdį. Praėjus daugiau nei pusei šimtmečio nuo „Baltos drobulės“ paskelbimo, diskusijas apie tai, ką galėtume pavadinti romano turinio neįprastumu, verta būtų pakeisti lyginamąja analize, parodančia, kuo romanas buvo išskirtinis 6-ajame dešimtmetyje Amerikoje parašytos įvairialypės literatūros kontekste. Škėmą galima vadinti stipriu Amerikos socialinės sąrangos kritiku, surandančiu savo idėjoms išraiškingų meninių vaizdinių. Šia prasme jis būtų vertinamas ir amerikietiškosios literatūros kontekste.
ENAntanas Škėma‘s works are attributed to “higher modernism“: not too much of world‘s destruction, no destructive influence on the reader‘s mind, submerging into his artistic world; this would be expected in his works written in 1952-1954. The world in the novel “Balta drobulė“ [The White Shroud] is still cozy in the sense that it retains existential expediency, balance of idealness and everyday life, sensation of interpersonal values. Now it seems natural that the work with a poet as the main character, portrays reality by discussing literature, creative processes, as if transferred from actual discussions of that time; but at the time “Balta drobulė“ was written, such art of self-reflection was innovative. A. Škėma‘s novel depicts creative environment of the artist and the creative process itself; the reader gains understanding of how artistic effect was pursued when creating autobiographical text. Like no other Lithuanian writer-emigrant of that time, A. Škėma opened collective sub-consciousness and modelled the worldview of narcissist personality thought literary means, seeking to open up to modern forms of poetry. After more than a half century from the publication of “Balta drobulė“, discussions about what we might call the strangeness of novel‘s content can be worthwhile changed to comparative analysis, which shows that the novel was outstanding in the context of the diverse literature of America in the 6th decade. A. Škėma can be called a strong critic of American social organization, who finds expressive artistic images for his ideas. In this sense, he would be valued in the context of American literature.