"The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania" in defence of religious liberty (1972-1989)

LTŠi studija yra paskutinė darbo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ religijos laisvės gynime (1972–1989) dalis. Jame apžvelgiami Kronikoje skelbti kreipimaisi ir jų adresatai, leidinio gavėjų reakcijos, Kronikos įtakos valstybės politikai Bažnyčios atžvilgiu atspindžiai ir jos išlikimas. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės Kronikos temos. Kronikoje buvo skelbiami asmeniniai ir kolektyviniai laiškai, pranešimai, prašymai, sveikinimai, padėkos ir protestai, siųsti įvairioms bažnytinėms ir pasaulietinėms institucijoms Lietuvoje, Sovietų Sąjungoje, Vakaruose ir Vatikane. Sovietų valdžią menkai tejaudino kreipimaisi į jos institucijas, tačiau ji labai erzinosi dėl į užsienį, ypač į tarptautines organizacijas, siunčiamų laiškų. Pati Kronika buvo tarsi nuolatinis, aktyvią reakciją kėlęs kreipimasis į skaitytojus. Tokio reagavimo pavyzdys – Lietuvos ir Maskvos disidentai ir Lietuvos išeiviai Vakaruose. Po Kronikos atsiradimo valstybė padarė šiek tiek nuolaidų savo politikoje religijos atžvilgiu. Deja, tų nuolaidų priežastis buvo ne antireliginės kovos susilpnėjimas, bet veikiau taktinis manevras, skirtas nuslopinti augantį nepasitenkinimą, nuslėpti ateistinės propagandos stiprėjimą, sustabdyti tikinčiųjų kovą už savo teises ir pakelti Sovietų Sąjungos prestižą. Tikri pokyčiai sovietų politikoje Bažnyčios atžvilgiu įvyko tik 1988 metais. Iki tol ištisus septyniolika metų Kronika trukdė sovietų valdžiai įtikinėti, kad Sovietų Sąjungoje laikomasi Sovietų Konstitucijos garantijų ir Žmogaus teisių deklaracijos nuostatų, kad šioje šalyje egzistuoja religijos laisvė.Reikšminiai žodžiai: Katalikų Bažnyčia; Katalikų bažnyčios kronika; Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika; Nelegali spauda; Pasipriešinimas sovietų režimui; Religijos laisvė; Savilaida; Sovietų okupacija; Žmogaus laisvių gynimas; Catholic Church; Chronicle of the Catholic Church; Chronicle of the Catholic Church in Lithuania; Defence of Human Rights; Illegal Press; Lithuania; Religious Freedom; Samizdat; Soviet Occupation; The opozition to soviet regime.

ENThis study is the last part of the work "The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania" in defence of religious liberty (1972-1989)". It reviews the address and its addressees, the responses of the recipients of the publication, the reflections of the Chronicle impact on the state policy with regard to the Church and its preservation. The article analyses the main themes of the Chronicle. The Chronicle contains personal and collective letters, notifications, rewritings, congratulations, acknowledgements and protests sent to various church and secular institutions in Lithuania, the Soviet Union, Western States and the Vatican. The Soviet authorities were little concerned with these addresses to its institutions, however, it was irritated by the letters sent to international organisations. The Chronicle itself was as if a permanent address to readers encouraging active response. Lithuanian and Moscow dissidents and Lithuanian emigrants in Western countries were an example of such a reaction. After the birth of the Chronicle, the religion-related policy of the state gained slightly milder forms. Unfortunately, such a step did not mean that the anti-religious policy became weaker. It was a tactical manoeuvre aimed at supressing the growing dissatisfaction, disguising the growth of propaganda, blocking the believers' struggles for their rights and improving the prestige of the Soviet Union. The actual changes in the Soviet policy with regard to the Church took place only in 1988. Before that, the Chronicle was impeding the Soviet authorities to claim that the Soviet Union adheres to the constitutional guarantees and the provisions of the Human Rights Declaration, and that this country has religious liberties.

• Teologija / Theology
• Istorija / History