Nuo Antano Škėmos grįžtant prie Petro Tarulio

LTNors Antanas Škėma reprezentuoja tam tikrą lietuvių literatūros lūžį, mes neturėtume svarstyti šios modernizmo avangardo pozicijos. Straipsnyje analizuojama kito lietuvių modernisto kūryba; Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas,1896-1980) pradėjo rašyti tarpukariu, gerokai anksčiau nei Antanas Škėma, tuomet liko nepastebėtas ir nesuprastas. Jo dalyvavimas (1922-1928 m.) avangardo judėjime (redagavo žurnalą „Keturi vėjai“) bei naujoviška proza tapo modernizmo etalonu, turėjusiu tiesioginį poveikį jauniems rašytojams ir įkvėpusiu lietuvių literatūros transformaciją. Vėliau, emigravusio ir didžia dalimi sustabdžiusio savo kūrybinę veiklą, Tarulio modernus romanas „Vilniaus rūbas“ (Londonas, 1965) išeivijoje sutiktas abejingai, nesuprastas ir nepakankamai įvertintas. Straipsnyje nagrinėjama „Vilniaus rūbo“ modernistinė poetika, išradinga Vilniaus mito dekonstrukcija, žmogaus būklės konceptualizacija, universalūs klausimai, santykiai su oficialiuoju patriotizmu, jo komiškieji elementai ir t. t. Romanas „Vilniaus rūbas“ lyginamas su Antano Škėmos darbais (siekiant geriau suprasti jo originalumą), identifikuojant abiems autoriams bendrus vaizdinius ir analizuojant tų vaizdinių interpretacijos skirtumus.Straipsnio autorė svarsto, kodėl romanas buvo sutiktas taip abejingai: Tarulio kairiosios pažiūros gali paaiškinti išankstinį priešiškumą išeivijos spaudoje, kita vertus, liberalai irgi stokojo estetinio jautrumo atpažinti modernios stilistikos tekstą. Be to, trūko viešinimo, autorius buvo jau senyvo amžiaus, turėjo įtakos ir kiti veiksniai. Straipsnyje daroma išvada, kad „Vilniaus rūbas“ gali būti laikomas Lietuvos modernizmo judėjimo pradžia (iki A. Škėmos), nors ir išleistas vėliau. Jis nusipelno mūsų dėmesio ir buvo neteisingai nustumtas į lietuvių literatūros pakraščius. Straipsnyje pabrėžiamas riboto mąstymo lietuvių kritikų poveikis modernizmo literatūrai ir vėlyvam Jurgio Savickio, Antano Škėmos bei Petro Tarulio estetinių vertybių pripažinimui. Straipsnio pabaigoje skaitytojas yra skatinamas persvarstyti tradicinius vertinimus ir susipažinti su visu lietuvių modernizmo palikimu (ne tik su garsiausiais kūriniais). Tik gerai pažinus visą XX a. lietuvių modernizmo palikimą, galima visapusiškai įvertinti Antano Škėmos ir Petro Tarulio kūrybą. [versta iš angliškos santraukos]

ENAlthough Antanas Škėma represents an established turning point in Lithuanian literature, we must not consider this position to be the vanguard of Modernism. The following article examines the work of another Lithuanian Modernist, one who has been overlooked and not thoroughly understood - Juozas Petrėnas (1896-1980), who began writing much earlier than Antanas Škėma, during the interwar period, under the pseudonym of Petras Tarulis. His participation from 1922-1928 in the Avant-garde movement (he edited the journal Keturi Vėjai [Four Winds]) and his innovative prose became the benchmark for Modernism, which greatly influenced young writers and inspired a transformation in Lithuanian literature. Later, having emigrated and largely abandoned his creative endeavours for some time, Tarulis's Modernist novel, Vilniaus rūbas [The Garment of Vilnius], published in 1965, was received with indifference in the Lithuanian diaspora and was consequently misunderstood and under-evaluated. This article analyzes The Garment of Vilnius in terms of its Modernist poetics, the inventive deconstruction of the Vilnius myth, the conceptualization of the human condition, universal issues, the relationship with official patriotism, its comic elements, etc. The novel The Garment of Vilnius is compared to the works of Antanas Škėma (in order to better understand its originality), by identifying imagery common to both authors and analyzing the differences in the interpretation of those imaged.The author of the article speculates why the novel was received with such indifference: the author's leftist views can account for the prejudice in the press of the diaspora, though, on the other hand, there was, among the liberals, an inadequate background for aesthetic appreciation of unusual stylistic expression. Add to that a lack of publicity, the author's advanced age, and other factors. The article draws the conclusion that The Garment of Vilnius can be considered a work of the early (before Škėma) Lithuanian Modernist movement, even though it was published later. It merits our attention and has been set aside undeservedly to the obscure regions of Lithuanian literature. The article emphasizes the effect that narrow-minded Lithuanian literary criticism has had on Modernist literature, and how it caused a belated appreciation of the visionary aesthetics of Jurgis Savickis, Antanas Škėma, and Petras Tarulis. In the final section of the article, the reader is encouraged to reconsider traditional notions and to become familiar with the full spectrum of the Lithuanian Modernist legacy (not only the well-known works) because only when one has an unobstructed view of the aggregate of 20th century Lithuanian Modernism can the literary legacy of Antanas Škėma and Petras Tarulis be fully appreciated. [text from author]