Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje : mokslinių tyrimų kontekstas

LTStraipsnyje nagrinėjami gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje ypatumai mokslinių tyrimų kontekste. Atskleista, kad gamtamokslinio ir technologinio raštingumo problematika yra viena iš svarbiausių. Daug dėmesio skiriama vaikų kognityvinių gebėjimų plėtotei, pabrėžiama, kad pradinio gamtamokslinio ugdymo sėkmė priklauso nuo mokymo kokybės. Akcentuojamas svarbus didaktinis dėsningumas – nuo paprastų vaizdinių iki mokslinių sąvokų aiškinimo, vystymo ir pan. Siekiama išnagrinėti ne tik pažintinių veiksnių įtaką mokymosi sėkmei, bet ir motyvacijos, mokymo metodologijos, klasės mikroklimato, socialinės aplinkos ir kitų veiksnių įtaką. Vis daugiau dėmesio skiriama gamtamokslinio ugdymo paradigmų kaitai – nuo akademinio gamtos mokslų dalykų mokymo prie gamtamokslinio ugdymo visiems. Pradinių klasių mokytojų gamtamokslinei kompetencijai skiriamas itin didelis dėmesys, ieškoma įvairiausių būdų, kaip efektyvinti gamtamokslinį ugdymą pradinėje mokykloje. Labai svarbus aspektas – gamtamokslinio ugdymo programos ir jų konstravimas. Nors pati savaime programa negarantuoja gamtamokslinio ugdymo kokybės, vis dėlto ji yra puikus instrumentas, kuriuo mokytojas gali naudotis. Pradinės mokyklos gamtamokslinio ugdymo programų konstravimas – viena iš būtinų mokytojo kompetencijų. Problematiškas išlieka programų turinys pagrindinių gamtos dalykų turinio prasme. Suprantama, kad pradinės mokyklos gamtamokslinis turinys integruotas. Tačiau tai nereiškia, jog jame nepateikiamos biologijos, chemijos, fizikos srities žinios. Koks turi būti šių pagrindinių sričių balansas – diskutuotinas klausimas.Reikšminiai žodžiai: Gamtamokslinis ugdymas; Gebėjimai taikyti teorines žinias praktikoje; Mokslinis tyrimas; Pradinė mokykla; Pradinės klasės; Abilities to transfer theoretic knowledge into practical activities; Natural science education; Primary school; Scientific research.

ENThis article discusses peculiarities of natural science education in the context of scientific research. It is found that natural science and technology literacy is one of the major issues. A great regard is given to the development of children’s cognitive skills, the emphasis is put on the fact that the success of natural science education depends on the quality of teaching. An important didactic pattern - going from simple images to the interpretation of scientific notions, their development, etc. - is accentuated. The aim is to investigate, how the success of learning is influenced not only by cognitive factors, but also by motivation, teaching methodology, class micro climate, social environment and other factors. More and more attention is brought to the transition of natural science education paradigm from academic teaching of natural sciences to their universal education. The competence of primary school teachers in natural sciences is carefully addressed, various means to make natural science education more effective are being looked for. A very important aspect is natural science education programmes and their development. Even though a programme by itself does not guarantee the quality of education, it still is a great tool for a teacher to follow. Designing a programme of natural science education in primary schools is one of the obligatory competences of a teacher. The content of main subjects of natural sciences remains problematic. It is obvious that the content of natural sciences in primary school is integrated. Still, it does not mean that the knowledge in fields of biology, chemistry and physics is not provided. However, the balance of these main spheres is a debatable question.