Lietuvių modernizmas be feminų

LTStraipsnyje gvildenama pokario lietuvių modernistų rašytojų, tarp jų ir Antano Škėmos, viešoji elgsena. Analizuojami A. Škėmos ir jo bendradarbių, žurnalo „Literatūros lankai“ redakcijos kolegijos narių, požiūriai į lyčių santykius. Keliama prielaida, kad modernizmas buvo meno kryptis, pirmiausiai propaguojanti asmens laisvę, tačiau ne moters laisvę. Literatūroje modernizmas nenumatė asmeninio gyvenimo modernizavimo ar lyčių hierarchijos peržiūrėjimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad moterys nebuvo įtrauktos į išeivijos literatūrinę bendruomenę: jų kūryba nespausdinta antologijoje „Žemė“. Žurnalas „Literatūros lankai“ spausdino vienos, vėliau visai pamirštos lietuvių poetės eiles, keletą Švedijos poečių vertimų ir itin neigiamas Nelės Mazalaitės bei Birutės Pūkelevičiūtės kūrybos recenzijas. Recenzijose atsispindi tipiškas lietuvių modernistų požiūris į moterų literatūrą: labai tradicinė ir per daug sentimentali (Nelė Mazalaitė) arba priešingai, pernelyg drąsios raiškos („biologinis pradas ir nežabotas vitališkumas užgožia ištisus eilėraščius“ – rašė Kazys Bradūnas apie B. Pūkelevičiūtės kūrybą, tuo pat metu apgailestaudamas, kad jai trūksta motinystės jausmo).Straipsnyje analizuojami dviejų kūrėjų (taip reflektuojama jų kūryboje) – Birutės Pūkelevičiūtės ir Antano Škėmos – asmeniniai santykiai, iliustruojantys tradicines sunkiai įveikiamas emancipacijos kliūtis, kurios dešimtmečiais darė neigiamą įtaką B. Pūkelevičiūtės romano „Aštuoni lapai“ ir visos jos kūrybai suvokimui. Siekiant apibūdinti lietuvių literatūrą šiame kontekste plačiai apžvelgiami sociologiniai procesai. Iki karo ir jo metu plito „tikrojo vyriškumo“ ideologija. Taip pat, labai svarbi buvo pokario materialinė gerovė Jungtinėse Amerikos Valstijose (kur po Antrojo pasaulinio karo apsigyveno dauguma lietuvių emigrantų) ir nuslopinta įtampa lyčių santykiuose, galiausiai sukėlusi antrą feminizmo bangą. [versta iš angliškos santraukos]

ENThis article discusses the public demeanor of post war Lithuanian Modernist writers, including Antanas Škėma. In analyzing the attitudes of Škėmas associates at the editorial offices of the journal Literatūros lankai (Literature Review), as well as his own, the views held by Lithuanian Modernists regarding relationships between the sexes are considered. An assumption is proposed that Modernism was first and foremost an artistic movement advocating personal freedom which did not, in fact, include women. Literary Modernism did not prescribe modernization of private life or re-evaluation of gender hierarchies. It is important to point out that women were marginalized in the emigre literary community: their works were not published in the anthology Žemė [Earth]. The journal Literatūros lankai published one female Lithuanian poet who was never heard from again, along with some translations of Swedish women's poetry and several extraordinarily negative reviews of the works of Nelė Mazalaitė and Birutė Pūkelevičiūtė. The reviews reflected the typical Lithuanian Modernist attitude toward women's literature: either the work was too traditional and overly sentimental (Nelė Mazalaitė) or conversely, too bold ("biological elements and unfettered vitality smothers every poem" - Kazys Bradūnas wrote of Pūkelevičiūtė, simultaneously deploring her lack of maternal feeling).The article discusses the personal relationships of two authors (as reflected in their literature) - Birutė Pūkelevičiūtė and Antanas Škėma - as a classic example of the un-breached barriers of emancipation which, for decades, had a negative impact on the reception of Pūkelevičiūtės novel Aštuoni lapai [Eight Leaves] and on her creative legacy in general. In order to characterize Lithuanian literature in this context, sociological processes are viewed from a broad perspective. Of import ar e the ideologies prevalent before and during the War which glorified "real manliness". Equally significant is the postwar material well-being in the United States (where most Lithuanian emigres settled after the World War II), and the suppressed tension of gender relations which ultimately gave way to the second surge of feminism. [text from author]

• French-Lithuanian Universe of literary critique by Greimas / Loreta Mačianskaitė. Interlitteraria. 2019, Vol. 24, no. 2, p. 334-353.
• Moterų literatūra išeivijoje 1950–1990 metais: kanono klausimas / Žydronė Kolevinskienė. Knygotyra. 2020, t. 74, p. 168-187.
• (Ne)įšventintųjų solidarizacija. Moterų literatūros vakarai 1930 m., 1935 m. ir 1938 m / Agnė Cesiulė. Colloquia. 2023, 52, p. 93-113.
• Vytauto Mačernio atminimo įamžinimas išeivijoje / Žydronė Kolevinskienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 32, p. 79-95.