Kodėl Škėma - ne Camus, arba šis bei tas apie lietuviškąjį egzistencializmą

LTAlberto Camus asmenybė ir kūryba, kaip Antano Škėmos gyvenimo bei kūrybos tekstų kontekstas, yra, rodos, ir savaime suprantamas, ir drauge papildomų argumentų reikalaujantis dalykas. Ir Camus, ir Škėmos kūryboje asmeninė, didžiosios istorijos (Antrojo pasaulinio karo ir kolonijinių imperijų subyrėjimo) sąlygota egzilio patirtis išauga į XX a. žmogaus egzistencinės jausenos metaforą, ir tai turbūt yra bene svarbiausias abiejų rašytojų kūrybos panašumas. Škėmos kūryboje esama daugiau temų, idėjų, problemų, kurios lygia greta gali būti siejamos ir su Camus įtaka, ir su bendra pokarinio egzistencializmo atmosfera ar istorinius kataklizmus išgyvenančio žmogaus patirtimi. Tai istorijos prievartos problema, atsakomybės ir tiesos prieš istoriją ir sąžiningumo prieš save patį, žmogiško solidarumo temos. Tačiau kažin, ar temines ir idėjines sankirtas dviejų rašytojų kūryboje galima apibūdinti tik kaip Camus įtaką Škėmai. Atmetus lietuvių literatūros nepilnavertiškumo kompleksą, būtų galima sakyti, kad kai kuriais atžvilgiais lietuvių egzodo literatūra galėtų (ir turėtų) būti traktuojama kaip lygiavertė Vakarų literatūros istorijos dalis. Straipsnyje bandoma bent fragmentiškai atsakyti, kuo su egzistencializmu siejamo Škėmos kūryba skiriasi nuo egzistencializmo klasiko Camus ir kodėl lietuviškas egzistencializmo variantas yra toks, koks jis yra, arba kodėl Škėma – ne Camus (ar kuo ne Camus).

ENIt seems that personality and creation of Albert Camus, as the context of Antanas Škėma‘s life and literary texts, is both common sense and the matter that requires additional arguments. In the works of both A. Camus and A. Škėma, personal, great history (The Second World War and the collapse of colonial empires) caused by exile experience, develops to the metaphor of existential human‘s emotion of the 20th century, ant it is probably by far the most important similarity between the two writers. A. Škėma‘s works cover more themes, ideas, problems that go hand in hand with the influence of A. Camus and with overall atmosphere of the post-war existentialism or historical cataclysms experienced by a person. The problem is history of violence, the themes of responsibility and truth to the history, honesty to oneself, human solidarity. However, one could wonder, whether the thematic and ideological intersections of the two writers can only be described as A. Camus influence on A. Škėma. Ignoring inferiority complex of Lithuanian literature, it could be said that in some respects Lithuanian exodus literature could (and should) be treated as equivalent part of the Western literature history. This article at least fragmentary attempts to answer how with existentialism associated A. Škėma‘s creation differs from existentialism classic A. Camus and why Lithuanian version of existentialism is what it is or why A. Škėma is not A. Camus (or how not A. Camus).