Antanas Škėma ir slinktys lietuvių literatūroje

LTSlinkties sąvoka yra esminė šiai knygai. Pasirinkę Škėmos kūrybą, iš dalies ir jo gyvenimo tekstą, kaip atramos tašką recepcijos, poetikos bei tradicijos kaitos tyrinėjimams, kolektyvinės monografijos autoriai bando atpažinti įvairių slinkčių žymes lietuvių kultūroje bei visuomeninėje sąmonėje. Dvylika autorių (L. Mačianskaitė, D. Satkauskytė, S. Daugirdaitė, D. Čiočytė, D. Kuizinienė, D. Striogaitė, A. Martišiūtė-Linartienė, A. Kalėda, V. Višomirskytė, R. Pociūtė, R. Čičelis ir R. Tamošaitis), naudodami savus tekstų analizės ir literatūros konceptualizavimo instrumentus, čia svarsto lietuviškojo egzistencializmo, modernizmo, santykio su religine tradicija klausimus, atveria įvairius Škėmos kūrybos kontekstus. Atskiras dėmesys skiriamas romanui Balta drobulė. Literatūros tyrinėjimus papildo Prano Bagdo ir Jurgio Blekaičio atsiminimai, suteikiantys naujų žinių apie Antrojo pasaulinio karo metų Vilniaus kultūrinį gyvenimą ir Škėmos literatūrinio kelio pradžią, atveriantys “spontaniško genijaus” kūrybos laboratoriją.

ENThe concept of slip is essential to this book. Having chosen the creative work by Antanas Škėma and partly the text of his life as a base for the research on changes in reception, poetics and tradition, the authors of the collective monograph try to identify marks of various slips in Lithuanian culture and public consciousness. Using their own instruments for text analysis and literature conceptualisation, twelve authors (L. Mačianskaitė, D. Satkauskytė, S. Daugirdaitė, D. Čiočytė, D. Kuizinienė, D. Striogaitė, A. Martišiūtė-Linartienė, A. Kalėda, V. Višomirskytė, R. Pociūtė, R. Čičelis and R. Tamošaitis) here consider issues of Lithuanian existentialism, modernism and relationship to a religious tradition, and open up various contexts of Škėma’s literary work. Individual focus is on the novel “Balta drobulė” [The White Shroud]. Reminiscences by Pranas Bagdas and Jurgis Blekaitis add to literary research. They provide new information on Vilnius cultural life during the Second World War and the beginning of Škėma’s literary path, and open up the creation laboratory of “the spontaneous genius”.