Vaikų vasaros laisvalaikio, kaip jų gyvenimo ir poilsio reiškinio, turinio prasmingumas tėvams

LTUžsienio šalyse (ypač JAV) pastaruoju metu vaikų laisvalaikis yra apibrėžiamas kaip nauja edukacinė problema. Įsitvirtinus humanistinei ugdymo filosofijai, vaikų laisvalaikis vertinamas kaip nauja jų savarankiškumo ugdymo, saviraiškos bei vaiko „Aš“ tapatumo raiškos galimybė. Dar kiti tyrinėtojai vaikų laisvalaikį analizuoja per vaikų kultūros sampratą ir priskiria jį saviorganizacijos sričiai, kai vaikams atsiranda galimybė savarankiškai priimti sprendimus bei atsakyti už pasirinkimą. Lietuvoje daugiausia sukaupta duomenų apie paauglių ir jaunimo laisvalaikį. Tuo tarpu apibendrintos statistikos apie vaikų (ikimokyklinio ir pradinio ugdymo laikotarpio) laisvalaikį vasaros atostogų metu Lietuvoje nėra. Galima rasti tik vaikų poilsio stovyklų suvestines. Europos šalyse, o ypač JAV, yra domimasi vaikų laisvalaikiu savaitgaliais ir mokyklinių atostogų metu. Lietuvoje yra atvirkščiai: neformalus laisvalaikis yra beveik netirtas, taip pat ir vaikų vasaros atostogos, kurių trukmė gana ilga (2-3 mėnesiai). Straipsnyje analizuojamas klausimas – kokias reikšmes vaikų vasaros laisvalaikiui, kaip jų gyvenimo ir poilsio reiškiniui, suteikia tėvai? Daroma išvada, jog vaikų laisvalaikį vasaros atostogų metu tėvai suvokia kaip suaugusiųjų reguliuojamą ir valdomą vaikų veiklą, kurioje suteikiama laisvė vaikams tik tose srityse, kurios yra siejamos su darbine veikla, namų ūkio tvarkymu. Mažai dėmesio skiriama vaikų poreikiams ir galimybėms organizuoti laisvalaikį patiems pasirenkant užimtumo formas. Vaikų laisvalaikio tėvai nesieja su užimtumo ir neužimtumo derme bei vaikams malonia veikla.Reikšminiai žodžiai: Kokybiniai tyrimai; Socialinės kompetencijos; Vaikų laisvalaikis; Vaikų vasaros laisvalaikis; Švietimas, mokymas, šeima; Children leisure; Children's summer leisure time; Education, trainina; Family; Qualitative researches; Social competencies.

ENIn foreign countries (especially in U.S.) children‘s leisure time is defined as a new educational problem. Persistence of humanistic philosophy in education makes children’s leisure time to be seen as a new development of their autonomy, self-expression and possibility for a child to express self- identity. Other researchers analyze children‘s leisure time through children‘s cultural concept and assigns it to self-organisation, when children find an opportunity to make their own decisions and take responsibility for their choices. Lithuania mainly accumulated data on leisure time of adolescents and youth. Meanwhile, there is no generalized statistics about children‘s (pre-school and primary education) spare time during summer holidays in Lithuania. Only summaries from children‘s holiday camps can be found. European countries and U.S. in particular, are very interested in children‘s leisure time on the weekends and during school holidays. It is the opposite in Lithuania: informal leisure time as well as children‘s summer holidays that are relatively long (2-3 months) has nearly not been studied. This paper analyzes the question – what meaning do parents give to their children‘s summer leisure time as the phenomenon of their life and rest? It is concluded that parents perceive children‘s leisure time during summer holidays as their activities that are controlled and managed by adults; children have freedom to choose only in areas that are related to employment and household management. Little attention is paid to children‘s needs and possibilities to organize their own leisure and choosing forms of occupation. Parents do not associate children‘s spare time with being occupied or not and with enjoyable activities for them.