Prie lietuviškojo fašizmo ištakų

LTAtsakydamas į poleminį Kęstučio Skrupskelio straipsnį, šios publikacijos autorius išdėsto savo pažiūras į ankstyvosios Antano Maceinos filosofijos idėjas. Straipsnyje pažymima, kad Skrupskelis įrodinėjo, kad prieškario jaunieji katalikų intelektualai nebuvo fašistai, o jų 1936 m. „Naujojoje romuvoje“ paskelbtas manifestas „Į organiškosios valstybės kūrybą“ nėra fašistinis dokumentas. Šiame straipsnyje teigiama, kad minėtame manifeste operuojama prieškariniame fašizme užtinkamomis sąvokomis. Keistas Skurpskelio bandymas fašizmą susieti tik su Italijos fašistais. Fašizmas nėra tik tarpukario ar Antrojo pasaulinio karo reiškinys. Fašizmo sąvoką reikia praplėsti, jį apibūdinant taip, kaip daroma filosofinių sąvokų žodynuose. Tada bus aiškesnė ir Maceinos esė „Tauta ir valstybė“ bei jo surašytos Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) programos prigimtis. Jau pačioje savo užuomazgoje LAF’as buvo fašistinio pobūdžio sąjūdis, pasišovęs prieškario Lietuvą reformuoti. Lietuviškojo tautinio socializmo principai išdėstyti Maceinos LAF’o Programoje. Nesileisdamas į detalią Programos analizę, šio darbo autorius primena tik svarbiausius jos bruožus. Viską pasakius išryškėja Maceinos paradoksas – jo projektų nevientisumas, apimantis temas nuo socialinio teisingumo iki teologinių klausimų. Šiame straipsnyje paliestas fašistinis Maceina, skelbęs etniško apsišvarinimo primatą, kvietęs saugoti tautos rasinį tyrumą. Maceina visada turėjo savo nuomonę ir nebijojo ją reikšti. Tačiau lietuviai mėgsta savo kultūrinius korifėjus matyti gražiai sušukuotus ir nupudruotus.Reikšminiai žodžiai: Antanas Maceina; Donskis; Fašizmas; Maceina; Prieškario katalikų intelektualai; Skrupskelis; Tautinis totalitarizmas; Antanas Maceina; Donskis; Ethnic totalitarianism; Fascism; Maceina; Pre-war Catholic intellectuals; Skrupskelis.

ENIn response to Kęstutis Skrupskelis’ article, the author of this publication puts forth his views on Antanas Maceina’s early philosophical ideas. It is noted in the article that Skrupskelis argued that the pre-war young Catholic intellectuals were not fascists, and that Į organiškosios valstybės kūrybą ("Toward the Creation of an Organic State") - their manifesto that was published in Naujoji romuva in 1936 - was not a fascist document. This article asserts that the aforementioned manifesto operated on concepts found in pre-war fascism. Skurpskelis’ attempt to link fascism exclusively with Italian fascists is strange. Fascism is not only an interwar or World War II phenomenon. The concept of fascism should be broadened, describing it as is done in dictionaries of philosophical concepts. This would elucidate Maceina’s Tauta ir valstybė ("The Nation and the State") essay as well as the nature of the Lithuanian Activist Front (LAF) programme that he drew up. From its very inception, the LAF was a movement of a fascist nature that had contrived to reform pre-war Lithuania. The principles of Lithuanian National Socialism are put forth in Maceina’s LAF Programme. Without going into a detailed analysis of the Programme, the author of this paper only recalls its most important features. Upon saying everything, Maceina’s paradox comes to light - the unsoundness of his projects, covering topics ranging from social justice to theological issues. This article touches upon a fascist Maceina, who declared the primacy of ethnic cleansing and called to protect the nation’s racial purity. Maceina always had his own opinion, and was not afraid to express it. However, Lithuanians like to see their coryphaei nicely combed and powdered.

• LF ir LFB ideologinės ištakos - "1936 metų generacija" lietuviškojo autoritarizmo kontekste / Artūras Svarauskas. Į laisvę. 2006, Nr. 154, p. 56-71.
• Lietuvių politinių partijų ir ideologinių srovių (iki 1940 m.) istoriografija / Mindaugas Tamošaitis. Istorija. 2011, Nr. 84, p. 49-65.
• Sugrįžtant prie organiškosios valstybės: apie katalikiškos sociologijos įtaką katalikiškajam korporatyvizmui / Vilius Kubekas. Lietuvos istorijos studijos 2018, t. 42, p. 66-77.