Samprotaujamieji rašiniai: literatūriniai ir neliteratūriniai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Samprotaujamieji rašiniai: literatūriniai ir neliteratūriniai
Alternative Title:
Argumentative essays: literary and non-literary
In the Journal:
Gimtasis žodis. 2011, Nr. 12, p. 2-10, 39
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami samprotaujamieji rašiniai: literatūriniai ir neliteratūriniai. Samprotaujamasis rašinys skiriasi nuo pasakojamojo ir aprašomojo struktūra, kurią lemia sudedamųjų teksto elementų santykiai (laiko, erdvės, priežastingumo); samprotaujamojo rašinio objektas yra įvykiai, pavidalai, jie apčiuopiami, kūniški, turintys tam tikro konkretumo, susijusio su realia tikrove. Samprotavimo objektas – ne įvykis, veiksmas ar vaizdas, daiktas, bet abstrakti mintis, joje konkretybės tik tiek, kad kyla iš tikrovės reiškinių, jos vaizdinių, suvokiamų sąmonėje, įvairios gyvenimo, pasaulio sritys yra ta erdvė, kurioje randasi objektai, keliantys mintį, samprotavimo poreikį. Tai žmogaus, visuomenės buitis ir būtis, mokslas, menas, moralė, religija ir kt. Jeigu palygintume neliteratūrinius samprotaujamuosius rašinius, pvz., Mano tėvynė, Mūsų tėvynė, su literatūriniais, pvz., Tėvynė lietuvių literatūroje, Tėvynės įvaizdis Justino Marcinkevičiaus kūryboje, Tėvynė Andriaus Jakučiūno romane, tai turėtume sutikti, kad esama tam tikro objektų panašumo: vienu atveju autorius samprotaus apie savo paties, savo ir kitų tėvynę, išdėstys požiūrį į tėvynę, o kitu – kaip literatūroje rašoma apie tėvynę. Žinoma, antrasis variantas sudėtingesnis, o kalbant apie A. Jakučiūno romaną „Tėvynė“, derėtų svarstyti, kas iš tikro šiuo žodžiu vadinama. Bet abiem atvejais – tai dalykas, apie kurį reikia samprotauti, o ne pasakoti ar aprašyti, tai bus samprotavimas, o ne pasakojimas ar aprašymas, ar kuris iš šalutinių tipų. Abiejų atmainų rašiniai – samprotaujamojo pobūdžio.Reikšminiai žodžiai: Literatūrinio rašinio objektas; Rašinio tipai; Samprotaujamasis rašinys; Samprotaujamieji rašiniai, literatūriniai rašiniai, nelitaretūriniai rašiniai; Argumentative essays; Object/subject ofof a literary essay; Reasoning essays, literary essays, no-literary essays; Types of essays.

ENTraditionally essays as any other monological texts are classified into the three main types: narrative, descriptive and argumentative. They differ in their structure determined by the time, space and causality. An argumentative essay is different from a narrative or descriptive essay in that that the subject of t he last-mentioned essays is events or forms; they are tangible, corporeal, having some certainty related to reality. The subject of argumentation is not an event, action, image or object but an abstract idea; the certainty here rises only from the phenomena of reality and its images conceived in the consciousness. Literary essays are regarded as a type of argumentative essays. Literary essays differ from non-literary essays not in their structure itself or the type of the text but in the specific contents expressed by the structural elements of the text, firstly by the subject concealed in the space of art, i.e. in literature. The problem, its solution, the main idea and goals are also related to a certain literary work or phenomenon since they develop from the subject as a cause. It is important to perceive their specificity in a work of art. This article is devoted to discuss the specificities of literary and non-literary essays. [text from author]

ISSN:
0235-7151
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38241
Updated:
2018-12-17 13:12:17
Metrics:
Views: 106    Downloads: 19
Export: