Žydai ir holokaustas Papilės gyventojų atmintyje

LTPublikuojamame straipsnyje autorė pastebi, kad visuomenės atmintį sudaro du sluoksniai: vienas jų – kultūrinė atmintis, kitas – kolektyvinė atmintis. Sociologinių tyrimų pradininkas M. Halbwachas yra apibrėžęs, kad kolektyvinė atmintis traktuojama, kaip dabar gyvenančių žmonių kartų atmintis, kuri perduodama kasdien komunikuojant, per žmonių pasakojimus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia atmintis labai priklauso nuo pasakotojo. Žmonių pasakojimai padeda apibrėžti tam tikros grupės tapatumą. Priešingai nuo kolektyvinės atminties, kultūrinė atmintis išreiškiama fiksuotomis kultūros formomis. Ši atmintis perduodama per minėjimus, muziejų lankymus ir kt. Šie sluoksniai yra susiję ir vienas kitą įtakoja. Straipsnyje pristatoma tyrinėta kolektyvinė atmintis Papilėje. Apie šioje vietoje iki karo gyvenusius žydus. Prisimenama juos ištikusi katastrofa, t.y. masinės žudynės, kurios įvyko karo pradžioje. Norint sužinoti, kaip Papilės gyventojai prisimena žydus, buvo tirta jų atmintis šiuo klausimu. Nurodoma, kad žydai tarpukariu Papilėje sudarė apie 30% visų vietos gyventojų. Kita gyventojų dalis buvo lietuviai. Svarbu tai, kad žydai buvo čia pakankamai integruoti į Lietuvos gyvenimą. Žmonių atmintis rodo, kad visi žydai buvo nužudyti karo pradžioje, o išsigelbėjo tik tie, kurių nebuvo egzekucijos metu Papilėje. Apie žydų žudynes yra prisimenama gana nedaug. Galima būtų teigti, kad mažai išlikusi atmintis apie žydus reiškė, jog juos lietuviai laikė ,,svetimais“. Dabartinio miestelio žmonės yra gana abejingi žydams ir jų atminčiai, tačiau yra išlikusi individuali atmintis apie juos.Reikšminiai žodžiai: Deportacija; Holokaustas; Holokaustas Papilės gyventojų atmintyje; Institualizuotos atminties formos; Istoriniai įvykiai; Kolektyvinė atmintis; Papilė; Žydai; Collective memory; Deportation; Historiclss events; Holocaust; Holocaust in the memory of Papile inhabitants; Institualizated memory forms; Jews; Papilė.

ENNot a single Jew lives in Papilė at present. Only separate little town Jews' close relatives living in different countries have survived, they occasionally visit the graves. The memory about the town Jews and their annihilation return in various cultural forms: by means of press, cemetery restoration, memorial erection, etc. The public memory passes over, urges and makes more urgent the deportations, post war problems, returns them into people's every-day life functioning public memory due to state institutions (educational, mass media, etc.) efforts. The motives of the Lithuanian Jews memory in the institutionalized memory forms become more plentiful but they are not so urgent as deportations and other historical events that base the national Lithuanian identity. The Jewish memory periphericity in Papilė most probably reflects the characteristic for many little towns situation. [text from author]