LTPastaruoju metu net paviršutiniškai pažvelgus į susiklosčiusį santykio „menininkas – valstybė“ viešąjį diskursą, matomas jo konfliktiškumas, nesusikalbėjimo ir pretenzijų gausa. Čia susikerta daugybė prieštaringų ideologijų, mitologijų, stereotipų, psichologinių nuostatų, būdingų abiejų šio santykio pusių pasaulėžiūrai. Tokia situacija iškelia būtinybę aptarti santykio „menas – menininkas – valstybė“ modelius, teoriškai įvertinti valstybės poveikio menui ribas bei analizuoti viešajame diskurse atspindėtų nuomonių įvairovę. Be to, labai svarbus santykio „menininkas – valstybė“ subjektyviosios pusės tyrimas, kuris kiek giliau atskleistų minėtų prieštaravimų pagrindus, šį santykį reguliuojančias mitologijas, socialinius-psichologinius mechanizmus. Todėl pagrindinis monografijos akcentas – santykio „menas – menininkas – valstybė“ subjektyvioji pusė, daranti nemažą įtaką meno raidai, t. y. pats menininkas, jo vertybės, nuostatos, kūrybinio likimo įvaizdžiai, identifikavimosi su valstybe savitumas bei menininkų grupėse vykstančių procesų ir ritualų pobūdis. Socialiniai psichologiniai, kultūriniai veiksniai lemia menininko žmogiškąjį ir profesinį likimą. Tyrimo objektas – minėti socialiniai psichologiniai veiksniai, kurie atspindi daugelį menininko gyvenimišką pasirinkimą lemiančių aspektų: talento įkūnijimą ar materialinę gerovę; elitiškumą ar masinę kultūrą; neformalaus, oficialių institucijų ir plačiosios visuomenės pripažinimo prioritetus; orientavimąsi į lokalius, vietinius ar tarptautinius bei pasaulinius laimėjimus ir pan.Reikšminiai žodžiai: Menininkas; Menininkas ir valstybė; Menininkų elgsena ir mentalitetas; Pavyzdžiai ir ideologijos; Posovietinė Lietuva; Profesiniai menininkų standartai; Valstybė; Vertybės; Artist; Determination their attitudes towards the state; Diat feed artists' behavior and Mentality; Examples and ideologies; Post-Soviet Lithuania; Professional destiny of artists; Standards; State:p; Values.
ENRecently even a superficial glance at the current public discourse “the artist–the state” has showed it to be abundant in conflicts, misunderstandings and claims. It is the point where many ideologies, mythologies, stereotypes, psychological attitudes characteristic of the both sides’ worldviews meet. This situation requires discussing models of the “art–artist–state” interaction, evaluating the limits of the state’s impact on art and analysing the variety of opinions reflected in the public discourse. Moreover, it is very important to analyse the subjective side of the “artist–state” interaction, which would further reveal the basis of the above contradictions, mythologies governing this interaction and socio-psychological mechanisms. Therefore, the key focus of the monograph is the subjective side of the “art–artist–state” interaction having a considerable impact on the development of art, i.e. the artist himself, his virtues, beliefs, images of his creative fate, peculiarities of self-identification with the state and character of processes and rituals in groups of artists. Social, psychological and cultural factors influence the artist’s human and professional fate. The research focuses on the above social and psychological factors, which reflect a great many of factors determining the artist’s choices in life: talent or material welfare; elite or mass culture; priorities of non-formal acknowledgement by official institutions and general public; focusing on local or international and global achievements, etc.