Jungtukų ir jungiamųjų žodžių vartojimo dažnis sakytinėje kalboje

LTŠio straipsnio tyrimo objektas – sakytinė tiesioginių televizijos pokalbių laidų kalba. Jai nėra kruopščiai rengiamasi iš anksto, nes bendraujant su laidų dalyviais sunku išvengti šnekamosios kalbos elementų. Tačiau komunikacijos viešumas ir oficialumas verčia kalbėtoją vartoti bendrinės kalbos raiškos priemones. Dėl šių priežasčių pokalbių dalyvių kalba, nors kartais ir pereinanti oficialumo-neoficialumo ribas, laikytina sakytine bendrine kalba. Tyrimo tikslas – nustatyti jungtukų ir jungiamųjų žodžių dažnį ir remiantis gautais rezultatais aptarti jų vartosenos sakytinėje kalboje ypatumus. Tyrimui naudoti stenografuoti laidų tekstai, kuriuos sudarė 110 490 žodžių. Įskaičiuoti buvo visi jungtukai ir jungiamieji žodžiai. Dažniausiai buvo vartojamos šios siejimo priemonės: „ir“, „kad“, „o“, „bet“, „jeigu“, „nes“, „kuris, -i“, „kaip“. Rečiausiai pavartotos jungimo priemonės: „kur“, „lyg“, „tarsi“, „jog“, „tarytum“. Sakytinėje tiesioginių televizijos pokalbių laidų kalboje priešprieša dažniausiai reiškiama jungtukais „bet“, „o“. Jungtukas „bei“ vartojamas dažniau, ir dažnai netaisyklingai, tose laidose, kurioms labiau rengiamasi iš anksto. Tam galėtų turėti įtakos rašytinės kalbos klaidos. Priežasties šalutiniams sakiniams jungti dažniau vartojamas jungtukas „nes“ negu „kadangi“. Dauguma šalutinių priežasties sakinių su jungtuku „kadangi“ politikų ir medikų kalboje jungiami postpoziciškai. Jungtukams „o“, „ bet“ savo funkcija yra artimas junginys „tuo tarpu“, bet negali visais atvejais jų pakeisti. Todėl šio junginio, vartojamo sakiniams jungti, vertinimo griežtumas naujuose „Kalbos patarimuose“ yra problemiškas.Reikšminiai žodžiai: Sakiniai; Sakytinė kalba; Jungtukai; Jungiamieji žodžiai; Statistinė analizė; Dažnis; Sakytinė (šnekamoji) kalba; Lingvistinė statistika; Bendrinė kalba.

ENThe object of study of this article is the spoken language of direct broadcasts of television discussions. Since the discussions are not rehearsed, it is inevitable that some of the discussion participants will use elements of colloquial spoken language. However the speakers are under pressure to use Standard Lithuanian because of the public and official nature of the communication. For these reasons, the language of the discussion participants, although sometimes crossing the boundary from official style into unofficial style, is generally held to be spoken Standard Lithuanian. The aim of the study is to establish the frequency of use of conjunctions and joining words, and on the basis of these results, to discuss the characteristics of their use in spoken language. The corpus of the study 110.5 thousand words of transcribed texts. All the conjunctions and joining words were identified. The most commonly used were: and, that , whereas/however , but, if, because/since/as, which/that, how. The least frequently conjoining words were : where, as if , as if , that , as if . Dialogue in the spoken language of direct broadcasts of television discussions most often makes use of the conjunctions but, and whereas/however . The conjunction bei ( = and/moreover) is used more often, and quite often incorrectly, in broadcasts which have been rehearsed. The incorrect spoken usage could be influenced by incorrect written usage. Subordinate clauses explaining causation are most often introduced by the conjunction nes (as/for/since/because) than kadangi (as/for/since/because). Most subordinate clauses explaining causation introduced by the conjunction kadangi (as/for/since/because) are joined postpositionally when spoken by politicians or doctors. The conjunction tuo tarpu (while) is close in function to o (whereas/however) and bet (but), but it cannot always be used as a substitute for them.