Šiaudinės bažnyčios architektūra ir dailė

LTŠiaudinės bažnyčios istorija ir jos meninės vertybės nėra patekusios į išsamaus tyrinėjimo akiratį. Šiame straipsnyje pateikiama trumpa apžvalga, kuri gali tapti nuodugnesnių šio architektūrinio paminklo tyrimų įžanga. 1775 m. Šiaudinės dvaro tėvūnas Rokas Johanas Godlevskis pastatė savo valdoje nedidelę medinę koplyčią. 1850 m. senoji bažnyčia buvo padidinta; priekiniame fasade pastatytas keturių stulpų portikas, suteikęs statiniui klasicistinį vaizdą. XX a. pradžioje pabandyta šį vaizdą papildyti neogotikinėmis priemonėmis. Bendrais bruožais apžvelgus bažnyčios meninį vaizdą, aiškėja, kad vidaus erdvė trinavė, halinė. Savitas yra pagrindinės erdvės sprendimas. Jis netradicinis, nes planinėje struktūroje dominuoja plotis, kuris padeda sukurti atvirkščią perspektyvą. 1982–1983 m. bažnyčios sienų tapyba restauruota; ramūs tonai akcentuoja bendrą architektūrinį erdvės sprendimą. Dominuojantis erdvinis akcentas – didysis altorius. Jo meninis sprendimas remiasi barokinėmis tradicijomis. Mažąją architektūrą papildo dvi klausyklos. Bažnyčios interjerą puošia ir kiti meno kūriniai. Laikui bėgant bažnyčia išlaikė liaudies architektūrai būdingus bruožus: kompaktišką apimtį ir saikingą dekorą. Šios bažnyčios pagrindinis fasadas – papuoštas neogotikine karūna. Neogotikinių elementų yra ir šoniniuose fasaduose, navų langams pridėti aštrūs trikampiai frontonai. Bažnyčios ansamblį papildo klebonijos ir špitolės liaudiška architektūra.Reikšminiai žodžiai: Altoriai; Interjeras; Liaudiška architektūra; Lietuvos medinė architektūra; Meninės vertybės; Sakralinė dailė; Šiaudinės bažnyčia; Altars; Artistic values; Interior; Lithunian wooden architecture; Sacral art; The church of Šiaudinė; Vernacular architecture; Šiaudinės Church.

ENThe history of the church of Šiaudinė and its art goods have not been explored extensively. The paper gives a brief overview which may become an introduction of deeper research of this architectural monument. In 1775, the owner of the patrimony of Šiaudinė manor, Rokas Johanas Godlevskis, built a small wooden chapel in his estate. In 1850, the old church was enlarged; a four-pillar portico was built in the front, which provided the building with the features of Classicism. At the beginning of the 20th c. the architecture was supplemented with neo-Gothic elements. The interior of the church could be said to be three-nave, hall-type. The principal solution of space is original. It is not traditional, because width dominates in the plan structure, which helps to create a converse perspective. In 1982–1983, church wall-painting was restored; calm tones emphasise a common architectural spatial solution. The dominant spatial accent is the great altar. Its artistic solution is based on Baroque tradition. The small architecture is supplemented by two confessionals. The interior of the church is also decorated by other works of art. In the course of time the church retained the features typical of folk architecture: compact volume and temperate decoration. The main façade of this church is decorated with neo-Gothic crown. Lateral façades also contain neo-Gothic elements; nave windows have sharp triangular pediments added. The church ensemble is supplemented with the folk architecture of the rectory and shelter for poor and old people.