LTStraipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip puoselėjama lietuvių liaudies ornamentika technologinio ugdymo procese. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: pirma, atskleisti technologijų mokytojų vertybines nuostatas, puoselėjant lietuvių liaudies ornamentiką, ir ištirti ornamento panaudojimo lygmenis technologinio ugdymo procese; antra, ištirti moksleivių požiūrį į lietuvių liaudies ornamentiką ir jos panaudojimą per technologijų pamokas. Tyrimo metodai: literatūros ir dokumentų studijavimas pasirinktu aspektu, anketinio tyrimo analizė, statistinis tyrimas. Tiriamojoje dalyje išanalizuotas moksleivių požiūris į lietuvių liaudies ornamentiką ir jos naudojimą per technologijų pamokas, atskleistos technologijų mokytojų vertybinės nuostatos, puoselėjant lietuvių liaudies ornamentiką, ir ornamento panaudojimo lygmenys technologinio ugdymo procese. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ypatinga reikšmė yra teikiama liaudies menui, kaip priemonei, išreiškiančiai tautinį tapatumą ir kultūrinį savitumą. Išanalizavus technologijų bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus (penktų-dešimtų klasių moksleiviams) galima teigti, kad lietuvių liaudies meną ir tradicijas rekomenduojama puoselėti per įvairias technologijų pamokas (ypač tekstilės ir gaminių dizaino). Pedagogas, remdamasis savo vertybinėmis nuostatomis ir žiniomis, gali pats pasirinkti liaudies meno puoselėjimo formas ir jo panaudojimo lygmenį.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies menas; Ornamentika; Technologinis ugdymas; Lithuanian ethnic art; Lithuanian etnic art; Lithuanian folk art; Ornamentation; Technological education; Technplogical education.
ENThe aim of the research presented in the article is to analyse the way Lithuanian folk ornamentation is fostered in the process of technological education. To that end, the following tasks have been set: first, to reveal the value orientation of teachers of technologies when fostering Lithuanian folk ornamentation and to analyse the levels of the use of ornamentation in the process of technological education; second, to analyse students' attitude towards the Lithuanian folk ornamentation and its use at lessons of technology. The methods of the research are: analysis of literature and documents with regard to the selected aspect, analyses of a survey, and statistical analysis. The research part analyses students' attitude towards Lithuanian ornamentation and its use at lessons of technology, reveals value attitudes of teachers of technology when fostering Lithuanian folk ornamentation, and the levels of the use of ornamentation in the process of technological education. Lithuanian schools of general education pay particular attention to folk art as a means to express national and cultural identity. Having analysed the general programmes and standards of technological education (for students of the 5th–9th forms), it can be stated that it is recommended to foster Lithuanian folk art and traditions during various technological lessons (especially, textile and product design). Based on his value attitudes and knowledge, a teacher can choose suitable forms for fostering folk art and the level of the use thereof.