Likimo vedami : Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veikla, 1940-1991

LTPer visą okupacijos laikotarpį ir atkūrus nepriklausomybę dėl objektyvių priežasčių nebuvo atlikti moksliniai Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) veiklos 1940–1991 m. tyrimai. Darbo tikslai ir uždaviniai: naudojantis surinkta dokumentine medžiaga išnagrinėti esminius LDT raidos 1940–1991 m. egzilyje aspektus, diplomatų pastangas sudaryti egzilinę vyriausybę, diplomatijos šefo skyrimo klausimą; išryškinti diplomatinio atstovavimo bruožus, žmogiškojo veiksnio svarbą, įvairių veiksnių įtaką diplomatiniam atstovavimui; atskleisti užsienio valstybių požiūrį į jų šalyse veikusias Lietuvos diplomatines atstovybes, tarp LDT ir Visos Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) kilusius nesutarimus bei jų priežastis. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais daugiausia remtasi rašant šį darbą, buvo S. Lozoraičio ir S. A. Bačkio sukaupti diplomatinės veiklos dokumentai bei Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai. Darbe aptariama LDT veikla pirmaisiais okupacijos metais, diplomatų veikla Antrojo pasaulinio karo metais, „Kybartų aktų“ panaudojimas ir egzilinės vyriausybės bei platesnės diplomatinės veiklos klausimas, apibūdinti esminiai LDT veiklos bruožai penktojo dešimtmečio viduryje ir šeštajame dešimtmetyje. Išanalizuoti LDT ir VLIK'o santykiai, LDT finansavimas ir diplomatinio personalo atnaujinimas. Aptarta diplomatinio atstovavimo Prancūzijoje problematika, grėsmė, kilusi Lietuvos pasiuntinybei prie Šventojo Sosto. Aptariama Lietuvos egzilinės diplomatijos pabaiga ir egzilinių diplomatų įgaliojimų perdavimas atkurtos Lietuvos valstybės Užsienio reikalų ministerijai.Reikšminiai žodžiai: 1940-1991; Diplomatinė tarnyba; JAV Valstybės departamentas; Kybartų aktai; Lietuvos diplomatinė tarnyba; Stasys Antanas Bačkis; Stasys Lozoraitis; Tautinis komitetas; Tremtis; Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas; 1940-1991; Diplomatic Service; Exile; Kybartai acts; Lithuanian Diplomatic Service; National Committee; Stasys Antanas Bačkis; Stasys Lozoraitis; Supreme Committee for the Liberation of Lithuania; USA State Department.

ENOver the whole period of occupation and after the restoration of independence, due to objective reasons, no scientific research of activities of the Lithuanian Diplomatic Service within 1940–1991 was performed. The aims and objectives of the work: by using the collected documentary material to analyse the key aspects of the LDS in exile in 1940–1991 and the efforts of diplomats to establish an exile government; to highlight peculiarities of diplomatic representation, the importance of the human factor, the influence of various aspects on diplomatic representation; to reveal the attitude of foreign states to diplomatic representations operating in Lithuania, the disagreements between the LDS and the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania and the reasons thereof. The main sources which this work is primarily based on were documents of diplomatic activities collected by S. Lozoraitis and A. Bačkis and documents stored at the Lithuanian Central State Archive. The work discusses the activities of the LDS during the first years of occupation, activities of diplomats during World War II, the use of the “Acts of Kybartai”, the issue of activities of the exile government and wider diplomatic activities. It also defines peculiarities of the LDS activities in the middle of 1940s and in 1950s. The work analyses the relations between the LDS and the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania, financing of the LDS and renewal of the diplomatic staff. The work discusses the issue of diplomatic presentation in France, and the peril Lithuania’s mission to the Holy See was facing, as well as the end of Lithuania’s exile diplomacy and the transfer of diplomatic powers to the Ministry of Foreign Affairs of the restored state of Lithuania.