Knygnešių tėvas kunigas Martynas Sederevičius
LTJ. Matijošaitis surinko medžiagą, užrašė giminių ir Sudarge gyvenusių bei kitų žmonių pasakojimus apie knygnešį kunigą Martyną Sederevičių, parašė ir 1932 metais išleido monografiją „Knygnešių Tėvas kunigas Martynas Sederavičius". Daug dešimtmečių didžiausio Lietuvos knygnešio kunigo Martyno Sederevičiaus vardas viešai nebuvo minimas. Kukli J. Matijošaičio knygelė apie šį knygnešį ir leidėją taip pat daugeliui nebuvo žinoma. Vyriausiojo redaktoriaus Zeniaus Šilerio iniciatyva J. Matijošaičio monografija „Knygnešių Tėvas kunigas Martynas Sederevičius" buvo išspausdinta 1997 - 1998 metais žurnale „Suvalkija". Spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui išleidžiama antroji knygelės laida. Iš esmės neredaguota, kai kuriuos riktus ištaisė lituanistas Benjaminas Kondratas. [Iš leidinio]Kun. Martynas Sederevičius gyveno pavojingiausiu lietuvių tautai laiku. Rusų politika, Vilniaus generalgubernatoriaus, Lenkmečio malšintojo M. Muravjovo nustatyta buvo tokia, kad lietuviai, iki tol palinkę į lenkystę, būtų atitraukti nuo lenkų ir katalikų Bažnyčios, priartinti prie rusų, įtraukti į rusų cerkvę ir paversti stačiatikiais. Tuo tikslu buvo uždrausta knygas spausti lotyniškomis (neva vadino lenkiškomis) raidėmis ir buvo pradėta spausdinti lietuviškas knygas rusiškomis raidėmis. Lietuviams grėsė pavojus surusėti ir supravoslavėti. Tą pavojų jautė visi to laiko šviesuoliai, dvarininkai ir kunigai. Drąsiausiai į kovą su tokia rusų politika stojo vyskupas M. Valančius, pirmasis pradėjęs spausti lietuviškas knygas Prūsuose lotyniškomis raidėmis ir drąsiai nešęs tikybinį susipratimą į liaudį. Kun. M. Sederevičius ėjo jo pėdomis. Didžiausias jo gyvenimo tikslas buvo platinti tikėjimą lietuvių širdyse arba, kaip jis sakydavo, „statyti Dievo bažnyčią žmogaus dūšioje". Darė jis tai, spausdindamas ir pats naktimis po Lietuvą vežiodamas lietuviškas maldų ir dvasinio turinio knygas. Tas knygas jis per savo išlavintus knygnešius išplatino po visą Lietuvą. Tuo jis pastatė lietuvių širdyse sieną, kurios rusų politika nei sugriauti, nei peržengti neįstengė. Tas jo darbas buvo priežastis, privertusi rusus atšaukti spaudos draudimą. Kad jis tą savo darbą pradėjo apie 1870 m., tai jis prirengė dirvą ir „Aušrai", kėlusiai tautinį lietuvių susipratimą. Jei Lietuva „Aušros" neužmirš, tai taip pat jai brangus bus ir kun. Martyno Sederevičiaus darbas ir vardas. [Dr. J. Totoraitis. Prakalba]Reikšminiai žodžiai: Klebonavimas; Knygnešys; Biografijos; Knygnešystės organizavimas; Knygų leidyba; Martynas Sederavičius; Martynas Sederevičius; Vaikų mokymas; Book publishing; Children's education; Lithuanian book smugglers; Martynas Sederevičius; Organisation of book smuggling; Parson activity.
