Lietuvos istorija. T. 3, XIII a. - 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų

LTTrečiajame "Lietuvos istorijos" tome (XIII a. - 1385m.: valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų) atskleidžiama XIII - XIV a. Lietuvos visuomenės struktūra ir gyvenimas, jos vidaus ir užsienio politiniai santykiai, valstybingumo raida. Nuo XIX a. romantiškos istoriografijos laikų vis dar gajus įsitikinimas, kad pagoniškasis Lietuvos laikotarpis yra didybės, galybės, sėkmės amžiai, kai lietuviai buvo vieningi, stiprūs, jiems klusniai lenkėsi kaimynai, rusų žemės noriai priimdavo kunigaikščius, kurie plėtė šalies teritoriją atsilaikydami prieš dvi agresijas - Vokiečių ordino ir totorių. Išpuoselėta žemdirbystė, aukšto lygio amatai, vietinė ir tarptautinė prekyba, atsirandantys miestai, gerbiami protėvių dievai, sumanių patriotiškų didžiųjų kunigaikščių valdžia - visa tai buvo nesenkantys lietuvių galios šaltiniai. Tokie vertinimai vis dar plinta populiarioje literatūroje, kartu ir istorinėje visuomenės savimonėje, nors naujesnė istoriografija šiuos vertinimus gerokai pakoregavo, pasiūlydama kur kas sudėtingesnį ( bet ne mažiau garbingą ) požiūrį į ankstyvosios Lietuvos valstybės laikus. Šioje knygoje nėra tautinių mitų apie pagoniškosios Lietuvos didybę. Autoriai tekstą kūrė remdamiesi patikimais istorijos, archeologijos, kalbotyros, etnologijos ir etnografijos šaltiniais bei jų interpretacijomis mokslinėje literatūroje. Ne vienas didvyriškosios praeities puslapis šioje knygoje toks nebeatrodys, o vien paraštėse minėti ar visai nepastebėti įvykiai, reiškiniai, problemos įgaus naujų netikėtų reikšmių ir atspalvių. Pagrindiniais šios knygos leitmotyvais laikoma Lietuvos valstybės kūrimasis ir dinamiška visuomenės raida, pasireiškusi ne tik gebėjimu prisitaikyti prie aplinkinio pasaulio, bet ir jį veikti.

ENThe third volume of “The History of Lithuania” (The 13th c. – 1385: The Rise of the State between East and West) reveals the structure and life of the 13th–14th c. Lithuanian society, its domestic and foreign political relations and the development of statehood. A belief has existed since the 19th c. romantic historiography that the Pagan period of Lithuania was the age of majesty, power and success, when Lithuanians were united and strong, respected by their neighbours, and Russian lands willingly accepted dukes who expanded the country’s territory resisting two aggressors: the Teutonic Order and the Tartars. Developed agriculture, high level crafts, local and international trade, emerging cities, respected ancestors’ gods, the authority of patriotic grand dukes – all this was a non-exhaustible source of power. Such evaluations have been still spreading in popular literature and historical self-awareness of society, although later historiography has adjusted these evaluations and proposed a much more complex (but no less respectable) approach to the times of the early State of Lithuania. This book does not contain national myths about the majesty of Pagan Lithuania. The authors created text based on reliable sources of history, archaeology, linguistics, ethnology and ethnography as well as their interpretations in scientific literature. Many pages of the heroic past will not seem such in this book, and the events, phenomena and problems that have been mentioned in the margins or have not been mentioned at all will acquire new unexpected meanings and nuances. The keynotes of this book are the formation of the State of Lithuania and the dynamic development of society which manifested by the ability not only to adapt to the surrounding world, but also to affect it.