Vandos Juknaitės "Išsiduosi. Balsu" - meilės besišaukianti tikrovė
LTMokykla turi suformuoti mokiniui literatūros suvokimo pagrindus, kurie, be jokios abejonės, yra susiję su gyvybingų, bet aiškių meninių verčių kūriniais. Kol mokykloje yra mokoma šiuolaikinės literatūros, sunku suprasti, kodėl Vandos Juknaitės dokumentinė apysaka „Išsiduosi. Balsu“ yra atsidūrusi tarp pasirenkamų kūrinių Iš tiesų, jei remsimės tik racionaliais kriterijais, ši apysaka priklausytų kardinaliai ekstremalios patirties kūriniams, nes joje skleidžiasi namus praradusių vaikų išgyvenimai, tačiau ji juk, deja, labai ryškiai atspindi ir normaliuose namuose bei normalioje šeimoje gyvenančio jauno žmogaus sutrikimo, nereikalingumo jausmą, meilės troškimą. Todėl apysaka gyvai kreipiasi į šiandienį jauną žmogų, atliepia jo vidinio pasaulio sumaištį ir nežinią. Be kita ko, ši problematika apysakoje yra įgavusi netipišką, modernią raišką. „Išsiduosi. Balsu“ pagrindas – autentiška faktinė medžiaga: pasirengimas vasaros stovykloms su iškart po Nepriklausomybės atkūrimo gatvėje atsidūrusiais vaikais, gyvenimo tose stovyklose epizodai, jų kontekstai: juridiniai, finansiniai, emociniai ir psichologiniai, nusikalstamo pasaulio. Tačiau, nepaisant to, kad tai – aiškiai realiais faktais paremtas kūrinys, kurio visi veikėjai – tikrai gyvenę ir tebegyvenantys žmonės, visi įvykiai tikrai buvę, jo priklausymas grožinei literatūrai nekelia abejonių. Todėl kaip gyvenimo fragmentas tampa literatūra? Be jokios abejonės, pagrindinis vaidmuo pastarąjį transformuojant į meno kūrinį, tenka autoriaus intencijoms.Reikšminiai žodžiai: Dokumentinė apysaka "Išsiduosi balsu"; Egzistencinė problematika; Fakto literatūra; Humanistinis patosas; Lietuvių apysaka; Literatūra; Pasakotojas; Pedagogika; Vaikas; Vanda Juknaitė; Child; Documental novel "išsiduosi balsu" (Giving away. By voice); Documentary story; Existenzial problematics; Humantistics pathos; Lithuanian Novella; Lithuanian literature; Narrator; Phedagogycs; Vanda Juknaite; Vanda Juknaitė.
ENThough 'Išsiduosi. Balsu'(Giving away. By Voice) by Vanda Juknaitė has a distinct mark of time, namely, the first decade of Independent Lithuania and the range of problems has been clearly defined in this documentary story, it refers to socially complex families that often have lost home or j o b due to a complicated period of change and thus remained without any sources of living as well as without social support. However, the meanings of the story and narrator's becoming eliminates the coordinates of time and space thus revealing a complex artistic reality where the only true response of relationship or love has been formulated to a person who did not experience it or who has lost it; and for this reason they are desperately, ruining themselves or others, calling for love - no matter in what political system or society they live. [text from author]
