Tėvų įsitraukimo į socioedukacinės pagalbos organizavimą mokykloje galimybės : socialinių pedagogų požiūrio analizė

LTMokykla yra vaiko socializacijos institucija, kuri turi sparčiai reaguoti į šiuolaikinius iššūkius, kintančius visuomenės poreikius, siekti sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui įgyti jo prigimtį atitinkantį išsilavinimą, todėl reikia užtikrinti visapusišką socioedukacinės pagalbos vaikams teikimą. Neretai tėvai yra abejingi savo vaikų problemoms arba jie susiduria su aplinkybėmis, kurios riboja norą bendradarbiauti su mokykla. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti tėvų įsitraukimo į socioedukacinės pagalbos organizavimą mokykloje galimybes socialinių pedagogų požiūriu. Taikant struktūruotą apklausą raštu, buvo apklausta 100 socialinių pedagogų, dirbančių pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvų įsitraukimas, sprendžiant vaikų socioedukacinės problemas, yra pasyvus: tėvai retai patys domisi socioedukacinėmis vaikų problemomis. Lyginant tėvų įsitraukimą į atskirų socioedukacinių problemų sprendimą ir įsitraukimo poreikį, nustatyta, kad beveik visoms problemoms tėvai skiria nepakankamai dėmesio. Per mažai tėvai įsitraukia, sprendžiant vaikų neigiamų įpročių, mokymosi motyvacijos ir lankomumo problemas. Tėvų vaidmuo bendradarbiavimo procese daugiausia suprantamas kaip tarpusavio pagalbininkų ir partnerių, grindžiamas atvirumu, abipuse sąveika, tarpusavio supratimu. Nors bendravimas plėtojamas apsikeičiant informacija, tačiau tėvų iniciatyvumo trūkumas egzistuoja: tėvai vertinami kaip pasyvūs problemų klausytojai. Socialiniai pedagogai suinteresuoti didesniu tėvų aktyvumu.Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas sprendžiant v aikų socialines edukacines problemas; Soc ialiniai darbuotojai, vaikų socialinės edukacinės problemos; Socialiniai pedagogai; Socialinės-pedagoginės problemos; Tėvų dalyvavimas; Tėvų įsitraukimas; Childrens social educational problems; Colloborate in the process of solving childrens social educational problem; Parents involvement; Parents involvenment; Social educators; Social-educators; Socio-educational problems.

ENA school is the institution of the child’s socialization, which has to rapidly react to contemporary challenges, changing society’s needs, and seek to create the conditions for every child to acquire education corresponding to the child’s nature; therefore, full provision of socio-educational assistance for children should be ensured. Usually, parents are ignorant of their children’s problems or they face the circumstances that restrict their willingness to cooperate with the school. The paper attempts to ascertain the possibilities of parents’ involvement in the organisation of socio-educational assistance at school from the social pedagogues’ perspective. 100 social pedagogues working in primary, basic, secondary and high schools were interviewed by means of a structured written survey. Research results revealed that parents’ involvement in the solution of children’s socio-educational problems is passive: parents are rarely interested in these problems. Comparing the parents’ involvement in the solution of individual socio-educational problems and the need for involvement, the study established that parents do not pay enough attention to almost all problems. Too few parents get involved in the solution of children’s problems related to bad habits, learning motivation and school attendance. The role of parents in the cooperation process is mainly perceived as that of mutual helpers and partners, based on openness, mutual interaction and understanding. Although communication is developed by exchanging information, parents lack initiative: they are evaluated as passive problem listeners. Social pedagogues are concerned with parents’ higher activeness.