Notes on the use of Lithuanian indefinite pronouns

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje, remiantis Haspelmath‘o (1997) lietuviškų nežymimųjų įvardžių distribucija, detaliau tyrinėjamos lietuvių kalbos nežymimųjų įvardžių funkcijos, siekiama atskleisti, kodėl kai kurie iš aptariamųjų įvardžių retkarčiais pasirodo tokiame kontekste, kuriame paprastai jų neturėtų būti. Atkreipiamas dėmesys į tam tikrus kontekstus, kuriuose tikėtinas nežymimųjų įvardžių vartojimas. Straipsnyje analizuojami nežymimųjų įvardžių vartosenos skirtumai ir konkurencija; analizės rezultatai leidžia detaliau aprašyti sudėtingą lietuviškų nežymimųjų įvardžių sistemą. Straipsnyje išsamiau tiriamas Haspelmath‘o neminėtos X-ne-X sekos ir sekų be nežymėtumo žymiklio vartojimas. X-ne-X seka išreiškia specifinę funkciją, bet, skirtingai nei kai seka, priklauso išskirtinai literatūriniam stiliui, jos nesutiksi gyvojoje kalboje. Minėtos sekos marginalinis pobūdis susijęs su jos „nebaigtumu“: tik formos su kas, kuris ir kur sutinkamos plačiau. Straipsnyje taip pat tiriami konkuruojančių nežymimųjų įvardžių sekų vartosenos kontekstai. Paaiškėjo, kad dažnai nežymimųjų įvardžių sekos vartojamos tik tam tikros apibrėžtos funkcijos kontekste. Tokie paribojimai dažniausiai susieti su modalumu, situacija (tikra ar įsivaizduojama) ir sintaksine sakinio struktūra. Detalizuotas netiesioginio neigimo laukas: atskleista, kad sekos su bet vartojamos kontekste su netiesioginę neigiamą reikšmę turinčiais veiksmažodžiais. Likusi straipsnio dalis skirta atskleisti variantų kaž- ir kažin- vartosenos skirtumus tose pačiose sekose.Reikšminiai žodžiai: Gramatikalizacija; Neapibrėžiamieji įvardžiai; Nežymimieji įvardžiai; Semantiniai žemėlapiai; Semantinis; Specifiškumas / nespecifiškumas; Tikslumas/netikslumas; Žemėlapiai; Grammaticalisation; Indefinite pronouns; Lithuanian; Maps; Semantic; Semantic maps; Specificity/non-specificity; Specifity / non-specifity.

ENA distributional schema of Lithuanian indefinite pronouns was provided in Haspelmath (1997). In this paper, a more detailed investigation of the functions of Lithuanian indefinite pronouns is conducted. It demonstrates and explains why some of the series can occasionally occur in contexts where they are not usually supposed to be used. Particular attention is paid to the contexts where several series of indefinites are possible. The paper analyses the differences between the series in such contexts of competition. As a result, a more fine-grained description of the highly complex system of Lithuanian indefinite pronouns is arrived at. [text from author]