LTKertvirtajame serijos „Lietuvių kalbos gramatikos darbai“ rinkinį sudaro diskusiniai straipsniai, kuriuose nagrinėjamos giminės, skaičiaus ir apibrėžtumo kategorijos. Plačiau pažvelgta ir į daiktavardinio junginio problematiką. L. Semėnienės ir J. Pakerio straipsniuose aptariamos ir daiktavardinio junginio struktūros sąsajos su sakinio struktūra. Šis, ketvirtasis, serijos tomas nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad į čia spausdinamus straipsnius reikia žvelgti kaip į individualių paieškų procesą atspindinčius autorinius darbus, kurie taip pat neteikia galutinių sprendimų. Atkreiptinas dėmesys ir į terminologiją. Tiek rinkinio pavadinime, tiek kai kurių autorių straipsniuose sudėtinei struktūrai, kurios pagrindinis narys yra daiktavardis, ivardyti vartojamas lietuviškoje tradicijoje įprastesnis terminas „daiktavardinis junginys“. Greta vartojamas ir kitas – „daiktavardinės frazės“ terminas. Šių terminų konotacijos lingvistiniame diskurse skiriasi; daiktavardinio junginio sąvoka yra grynai sintaksinė, o daiktavardinės frazės – labiau susijusi su daiktavardžio įtraukimu į platesnę semantinę-pragmatinę struktūrą, leidžiančią jam įvairiuose kontekstuose atlikti referentines funkcijas. Terminologinis rinkinyje pateikiamų svarstymų aspektas turi nemenką reikšmę tolesniems lietuvių kalbos gramatinės struktūros tyrimams, nes terminologija kartu ir lemia, ir riboja tai, kokius klasuimus kalbininkai gali kelti. Tvirtinama, kad svarbiausia, jog moksliniame tekste vartojami terminai žymėtų adekvačias sąvokas, kurios dėl nuolatinės mokslo raidos nestovi vietoje.Reikšminiai žodžiai: Daiktavardiniai junginiai; Apibrėžtumas; Skaičius; Giminė; Veiksmo pavadinimo konstrukcijos; Posesyvumas.
ENThe fourth volume of the collection Lietuvių kalbos gramatikos darbai (Work of Lithuanian Grammar) is made of discussion articles where the categories of gender, number and definiteness are studied. A wider look is given to the issue of noun compound. Articles by Semėnienė and Pakerys discuss the relations of structures of noun compound with the structure of sentence. This fourth volume from the collection is different from the previous as the articles published should be regarded as individual works that reflect the process of search and no final solutions are provided. Attention should be paid to the terminology as well. Both the title of the collection and articles by some authors refer to the compound structure (with a noun as the main formant) as noun compound which is more usual in the Lithuanian tradition. Another term ‘noun phrase’ is used along. The connotations of these terms differ in a linguistic discourse; a concept of noun compound is purely syntactical, and noun phrase is closer to involvement of a noun into a wider semantic-pragmatic structure that allows this compound to perform referential functions in various contexts. Terminology aspect of the discussion published in the collection is also rather significant for the further research of grammatical structure in the Lithuanian language, as terminology determines and restricts the issues to be raised by linguists at the same time. There are claims that terms should stand for adequate conceptions in a scientific text, as those conceptions are ever changing due to continuous development of science.